Traukinio signalas, tarytum laikmatis skelbia apie dar vieno sankcijų paketo įsigaliojimo pradžią. Vidurnaktį į pirmadienį, pradėjo galioti draudimas per Europos sąjungos teritoriją vežti rusišką cementą, alkoholį ir kitas prekes. Kol nėra Briuselio paaiškinimo dėl tranzito, niekas nesikeičia – sankcijas taikome ir jam.
„Kaip įsivaizduojat, rusai gyvens be cemento ir alkoholio? — Nu dėl alkoholio, tai aš neįsivaizduoju, čia gali būti vidinė suirutė, tikiuosi, kad ji išvirs į protestą prieš Putino režimą“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Sankcijos įsigaliojo ir medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminiams, gipsui, laivų dalims. „Lietuvos geležinkeliai“ informavo, kad dabar Lietuva stabdo 15 procentų viso rusų tranzito į Kaliningradą – daugiau nei pusę milijono tonų krovinių. Kaip tik šiandien ryte Kybartų pasienio poste į Lietuvą muitininkai neįleido vilkiko su medienos kroviniu, TV3 žiniomis, sankcionuotų prekių bandyta įvežti ir daugiau.
Rusijos Užsienio reikalų ministerija dar nesako, koks bus jų atsakas, bet ėmė bauginti ir Briuselį. Sako jų išaiškinimo dėl sankcijų ir leidimo tranzitui, jau pabodo laukti. Šiandien telefonu Putinas su Lukašenka pasitarė, kaip reaguoti į Kaliningrado klausimą, bet detalių neskelbia.
O Kaliningrado gubernatorius šiandien Maskvai pasiūlė keršto planą: uždrausti bet kokį prekių judėjimą tarp Rusijos ir Baltijos šalių.
„Atsakydami į tai, siūlome visiškai uždrausti prekių judėjimą (įskaitant tranzitu iš trečiųjų šalių) tarp trijų Baltijos valstybių ir Rusijos (išskyrus Kaliningrado sritį)“, – kalba Kaliningrado gubernatorius Antonas Alichanovas.
Sutapimas ar ne, popiet pranešta ir apie Vilniuje Prezidentūroje rengiamą valstybės vadovų pasitarimą.
„Tiesioginių ekonominių pasekmių mes nelabai matome, nes Lietuva neturi šiuo metu ekonominių reikšmingų santykių, ar energetikoje, ar panašiai“, – tikina Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Šiuo metu keli šimtai įmonių dirba tiesiogiai su Rusija arba su Vidurio Azija, kur tenka keliauti tranzitu per Rusiją.
„Mes deklaruojame, kad čia yra apie 7 procentai mūsų verslo dalies, tiek mūsų narių, tiek bendro verslo, iš to skaičiaus, kad yra 5 tūkstančiai įmonių, tai vis tiek yra nemažas kiekis žmonių, keletas šimtų šeimų, kurie šitą verslą daro“, – sako „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
„Pervežimai į Rusiją, ir iš jos, ir tranzitas, tai turbūt kokie 700 mln. eurų yra, pernai buvo. Tai šiais metais vis tiek tie skaičiai natūraliai sumažės, nes pačių krovinių į Rusiją yra gerokai sumažėję“, – komentuoja ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ministrė Armonaitė sako, kad verslas neturėtų būti nustebęs.
„Visą laiką Lietuvos verslams siuntėme žinutę, Rusija, Baltarusija yra nestabilios, pavojingos rinkos veikti. Visi tą žinojo, grąža verslo buvo didelė, nes rizikingose rinkose taip būna, mes sakėme, Lietuvos mokesčių mokėtojai nebus pajėgūs išgelbėti jūsų verslo rizikos toje šalyje“, – teigia A. Armonaitė.
„Tokį pat verslą su Rytais darė „Lietuvos geležinkeliai“ ir jūrų uostas, tik kažkodėl Vyriausybė, ministerija jas susbsidijuoja, padeda joms, o mums sako, kad mes patys pasirinkome riziką“, – kalba Z. Buivydas.
Kad siūlymas blokuoti mūsų vežėjus yra keistas ir rodantis rusų desperaciją, sako Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška.
„Jis įsivaizduoja, kad mes esame Baltijos šalys tokie kvaili, kad jeigu jie uždraus prekes vykti į Lietuvą, arba atvirkščiai, į Rusiją, tai tos prekės važiuos į Kaliningradą. Tai visiškai nelogiška, jis šauna sau į koją su tokiais pasiūlymais. Čia nežinau, tiesiog desperacija yra“, – teigia Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška.
Dar birželio pabaigoje viešumoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame nufilmuoti Kaliningrado gyventojai, šluojantys iš parduotuvės cementą.
Mūsų politikai atmeta variantą, kad Rusija galėtų ryžtis pamokyti Lietuvą karinėmis priemonėmis.
„Rusija pati puikiai supranta, kad NATO yra kita saugumo lyga, kurioje jie dabar varžytis negali“, – tikina L. Kasčiūnas.
Kaip tik šiandien buvo sustabdytas dujų tiekimas į vakarų Europą „Nord Stream 1“ dujotiekiu. Nors jis planinis ir žinotas iš anksto, bet vokiečiai su prancūzais bijo, kad ši pauzė užsitęs gerokai ilgiau, nei numatytas 10 dienų laikotarpis.
„Mūsų taip vadinami vakarų partneriai, ES ir Europos Komisija turi suprasti, kad laikas tiksi ir kantrybė ne begalinė. — O jie žino koks bus atsakymas? — Ne, nežino. Niekas oficialiai detalių jiems nepateikė, nežinau, kaip dirba jų tarnybos. Bet mes ne kartą pasakėme ir viešai, ir jiems, kad atsakymas bus tvirtas“, – kalba Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Rugpjūčio pradžioje įsigalios draudimas per ES teritoriją vežti ir rusiškas anglis bei kietąjį kurą, o metų pabaigoje įsigalios sankcijos ir naftai, bei jos produktams.
