Nors Susisiekimo ministerija žada, kad iki 2025-ųjų 5G ryšys veiks beveik visoje Lietuvos teritorijoje, aplink sieną su Rusija tinklas gali veikti nepilnu pajėgumu. Mat, 5G ryšiui reikalingus dažnius Rusija jau naudoja kariniais tikslais.
Vietoj laukuose plušančių dyzelinu varomų traktorių ateityje galėsime matyti robotus, kurie gali patys atskirti piktžoles nuo javų, ir sunaikinti nereikalingus augalus. Tam, kad „agro robotai“ veiktų tiksliai reikia patikimo, naujos kartos 5G ryšio. Ta pati technologija pakeis ir automobilių vairavimo galimybes. Dėl naujos kartos ryšio patiems vairuoti bus nebūtina. Pats automobilis reaguos į eismo sąlygas, šviesoforus, kelio ženklus.
„Automatiškai valdomas automobilis. 4G tinklu jis negali važiuoti dėl to, kad sesijų yra per mažai tarp tinklo ir automobilio. 5G duoda labai daug sesijų, dėl to saugumas žmogaus sėdinčio automobilyje yra“, – sako „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis.
5G galimybės testuojamos ir medicinoje. Ši technologija leidžia tiesiogiai, be uždelsimo valdyti sudėtingiausius įrenginius tūkstančių kilometrų atstumu. Štai taip Kinijoje chirurgai praktikuosi operuoti nuotoliniu būdu. Treniruotės vyksta ir vakaruose: Londone esantis chirurgas įamžino, kaip operuoja bananą, kuris guli kitapus Atlanto, Kalifornijoje.
Įvairias idėjas gvildena ir Lietuviai. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje 5G ryšys jau buvo testuojamas.
„Patys robotai ar naudojamos gamybos linijoje mašinos įvairios, gali kalbėtis, tiek viena su kita, tiek ir su žmonėmis, kurie dirba tarp jų. 5G dėl savo itin greito perdavimo duomenų užtikrina saugumą, gali labai greitai sureaguoti į tai. Leidžia realiu laiku prisitaikyti gamybai prie esamų užsakymų pakeitimų. Iš esmės iš namų gali dirbti ir įrangos operatorius“, – teigia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos atstovas Karlas Impinnisi
Nors 5G technologijos daug žada, Lietuva iki šiol negali pasigirti greita naujo tinklo plėtra.
„Mes esame gale, vienareikšmiškai. Daugelis šalių yra pradėjusios ne tik tai testavimus, bet ir komercines paslaugas teikia. Tai mes su Portugalija esame atsilikę“, – aiškina „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Pranas Kuisys.
Antrina ir P. Masiulis: „Latviai jau turi, estai dar neturi, daug šalių yra kur neturi. Pusė šalių turi, pusė neturi, tai mums reikia vytis.“
Mobiliojo ryšio bendrovės dėl susiklosčiusios situacijos nekaltos. 5G ryšio plėtrai yra reikalingi 3 radijo dažniai, iš kurių 2 naudoja Baltarusija ir Rusija. Šie dažniai arba naudojami kariniais tikslais, arba jais transliuojami televizijos kanalai.
„Baltarusijos pusė išjungė tuos kanalus ir tokiu būdu atlaisvina spektrą, kad būtų galima vystyti ir ta problema mažėja“, – sako ryšių reguliavimo tarnybos vadovas Feliksas Dobrovolskis.
Dažnių įkaite yra tapusi ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos valstybės, kurios turi bendras sienas su trečiosiomis šalimis. Su Baltarusija pavyko susitarti dėl dažnių atlaisvinimo, tačiau su Rusija derybos nepasisekė. Dėl to Lietuva mėgins savo ryšio stotis išdėstyti taip, kad jos netrukdytų kariniams įrenginiams Kaliningrade.
„Naudojama kariniams tikslams, radarai tam tikri naudojami, bet mūsų galva mes esame radę sprendimą, kaip spręsti šitą dalyką. Aišku, mus riboja šitas dalykas, galimi trukdžiai mūsų tinklams“, – aiškina F. Dobrovolskis.
Gali atsitikti ir taip, kad 5G ryšys Lietuvoje veiks nevienodai, kai apie trečdalis Lietuvos negalės naudotis visais privalumais.
„Gali būti, kad nuo Kaliningrado iki Kauno tam tikri ribojimai gali būti, kaip mes galėsime išnaudoti, kiek efektyviai mes tą dažnį galėsime išnaudoti ir kokio lygio paslaugas galėsim teikti“, – tikina P. Kuisys.
Nepaisant nesutarimų su Rusija, Lietuvos valdžios institucijos šią savaitę pasirašė memorandumą su mobiliojo ryšio operatoriais dėl 5G ryšio diegimo Lietuvoje. Artimiausiomis savaitėmis turėtų būti paskelbtas dažnių aukcionas. Jam įvykus, Lietuvoje prasidės masinės ryšio stočių statybos.
„Mes jau tai planuojame ir darome. Mes turėsime pakeisti apie 2000 bazinių stočių. Tai tikras logistinis iššūkis“, – sako „Telia Lietuva“ vadovas Dan Strömberg.
„Jeigu Vilnių reikia gerai padengti, tai vien Vilniuje kalbam apie tūkstantį arba panašius skaičius tų bazinių stočių, tai intensyvi technologija“, – papildo P. Kuisys.
Į 5G tinklo plėtrą investuos ir valstybė, ir mobiliojo ryšio tiekėjai. Masiniame statybų procese turės dalyvauti ir savivaldybės. Iš Europos Sąjungos fondų jau numatyta skirti apie 75 milijonų eurų. Pinigų Susisiekimo ministerija vėliau prašys daugiau.
„Valstybė pirmiausia investuoja tose vietose, kur operatoriams komerciškai nėra atsiperkančios investicijos. Valstybė daro tam, kad mes užtikrintume padengimą visai Lietuvai“, – aiškina susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Iki 2023-ųjų 5G turėtų būti prieinamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorijose. Iki 2025-ųjų 90 proc. Lietuvos teritorijoje turi veikti 100-o megabitų per sekundę greičio internetas.
