Žemės ūkio ministerijos koridorius kasdien minantis Zigmas valstybės tarnybai jau atidavė 20 savo gyvenimo metų. Sako, valstybinis darbas yra jo pašaukimas.
Tiesa, jo atlyginimas stabiliai augti nustojo prieš maždaug 10 metų, kai šalyje buvo sunkmetis. Tada atlyginimas buvo solidus: dar litais siekė apie 4000. Bet per paskutinius 10 metų, didėjant stažui, kaip sako Zigmas, alga pakilo tik porą šimtų eurų ir dabar siekia beveik 1,5 tūkst. eurų.
„Nesijaučiu labai skurstantis, bet kažkaip važiuoti į užsienį atostogauti negalėčiau sau leisti. Galiu be to verstis. Klausimas… net ne tame esmė, ar galiu, ar negaliu. Klausimas – ar tai adekvatu“, – kalbėjo ministerijos darbuotojas Zigmas Medingis.
Tiesa, jau netrukus Zigmo atlyginimas padidės keliomis dešimtimis eurų. Vyras priklauso valstybės tarnautojų profsąjungai, kuri kartu su dar 14 kitų šalies profsąjungų, apimančių beveik visą viešąjį sektorių, vyriausybėje padėjo parašus po Nacionaline kolektyvine sutartimi 2020 m.
Joje numatyta didinti politikų, pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinį dydį nuo 173 iki 176 eurų, taigi trimis eurais. Ir nuspręsta, kad viešojo sektoriaus darbuotojų minimalūs koeficientai negali būti mažesni nei 4.
„Kas šitoje vietoje yra svarbu, kad viešojo sektoriaus darbo užmokesčio strategijoje yra numatyta, kad per 2 metus turėtų išaugti bazinis dydis per 10 eurų, šiuo atveju buvo kartu sutarta su profsąjungomis, kad prioretizuojame šiuo metu minimalių koeficientų kėlimą, kitaip sakant, kad tie, kas dirba viešajame sektoriuje, turėtų uždirbti ne mažiau nei minimalų užmokestį“, – mano socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Profesinės sąjungos pripažįsta šiame susitarime išsikovojusios nedaug. Bet iki šiol esą kitos vyriausybės net ir bazinio dydžio nesiėmė didinti.
„Praktiškai visuose sektoriuose: tai yra ir socialiniai darbuotojai, ir kultūros, ir tie patys švietimo darbuotojai ir kiti pagalbiniai, kurie dirba viešajame sektoriuje – jų atlyginimai nėra labai dideli. Ir tikiuosi, kad jie turėtų augti. Šiek tiek didina bazinis dydis 173 eur, nors buvo numatyta daugiau. Aš nežinau, kaip vyriausybė įvykdys savo pažadus, kad jie ketina atstatyti jau kitais metais 2021 metams, padidėti 7 eur bazinis dydis. Manau, kad bus labai intensyvios derybos kitais metais“, – kalbėjo paslaugų sferos profsąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas.
LORETA SOŠČEKIENĖ, teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė
„Atstačius bazinį didį, atlyginimai padidės daugiausia tiems, kurie užima aukštas pareigas, o vidurinei grandžiai, žemiausiai grandžiai padidėtų, sakykime, jeigu būtų atstatytas į senąsias pozicijas – padidėtų ten keliasdešimčia eurų tiktai. Tai mūsų pagrindinis tikslas yra kelti pareigūnams koeficientus, kad jų pagrindinis atlyginimas būtų didesnis ir, kad atotrūkis tarp daugiausia gaunančių ir mažiausiai gaunančių būtų gerokai mažesnis nei dabar“, – dėstė teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis sako, kad jo atlyginimas keisis bazinio dydžio padidinimo dalimi.
„Tai atitinkamai bus dauginama iš koeficiento ir tada reikia susiskaičiuoti, kiek tas paūgėjimas bus. Sunku pasakyti, reikia prisiminti, koks mano koeficientas, bet gali būti apie 60 eurų“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Jei ministro alga didės 60 eurų, panašiai tiek vien dėl bazinio algos dydžio didėjimo augs ir eilinio Seimo nario alga. O štai viešajame sektoriuje mažiausiai uždirbančiųjų algos dėl šios sutarties kitąmet gali pakilti vos 10 eurų.
Bet vyriausybė profesinėms sąjungoms su sutartimi pažadėjo ir skanėstą. Su Vyriausybe sutarusios profsąjungos vienija 30 tūkst. narių, kurie nuo šiol galės džiaugtis dviem papildomomis apmokamų atostogų dienomis per metus, anksčiau džiaugėsi viena.
Ir dar jiems priklauso 10 darbo dienų mokymosi atostogoms už vidutinį atlyginimą, arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogomis už 50 proc. atlyginimo.
„Stiprės profesinės sąjungos. Galbūt tai leis joms pritraukti dar daugiau narių“, – mano premjeras Saulius Skvernelis.
Būtent šį skanėstą profsąjungų nariams kritikuoja ekspertai, kurie sako, kad lieka nuskriausti ne tik profesinėms sąjungoms nepriklausantys kolegos, bet ir nepaskaičiuota, kiek šios privilegijos ateityje kainuos mums visiems – mokesčių mokėtojams, jei profsąjungų narių daugės.
„Dabar yra perkamas lojalių darbuotojų lojalumas. Ir nesinorėtų tikėti, kad čia su artėjančiais rinkimais gal siejasi. Norima pritraukti žmonių į profsąjungas, jiems ten padalinti pinigų, tų gerai dirbančių darbuotojų sąskaita ir mažai uždirbančių, kuriems už tuos pačius pinigus galėjo būti padidintos algos“, – kalbėjo Laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.
Šiuo metu Seimas svarsto ir Vyriausybės pateiktą strategiją, kaip iki 2025 m. didinti viešojo sektoriaus algas. Strategija inicijuota po pernykščio mokytojų streiko. Vien kitąmet vyriausybės skaičiavimu strategijai įgyvendinti ir biudžetininkų algoms kelti prireiks daugiau nei 300 mln. eurų.
Bet ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais viešojo sektoriaus darbuotojų vidutinis atlyginimas augo net greičiau nei privačiojo sektoriaus. Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 10 metų iš biudžeto algas gaunantys lietuviai beveik visada uždirbdavo keliomis dešimtimis eurų daugiau nei privatusis sektorius.
