Šiaudais nuklojamas stalas ir užtiesiama balta staltiesė archyviniuose Lietuvos nacionalinio kultūros centro išsaugotuose kadruose, kuriuose bandoma atkartoti senąsias Kūčių vakarienės tradicijas.
Panašiai Kūčios būdavo valgomos ir sovietmečiu, kuomet Kalėdų išvakarėse paslapčia nuo sovietų valdžios ir viešumos prie stalo susirinkdavo lietuvių šeimos, o ant jo šeimininkės sudėdavo tradicinius kūčių valgius.
Tradicinį Kūčių stalą šiemet papuošė Šiaulių profesinio rengimo centro mokytojos. Stalo viduryje – keturios žvakės, kiekviena jų turi savo prasmę.
Jos yra violetinės spalvos, trys – tikėjimo, vilties ir ramybės žvakės. O paskutinę uždegsime per Kalėdas, tai yra džiaugsmo šventę. Nes kaip žinote, Kūčios yra susikaupimo, ramybės vakarienė, dažniausiai švenčiame šeimoje.
Ant šio stalo, kaip jau ne vieną šimtą metų Lietuvoje, sudėti tradiciniai patiekalai – iš įvairių grūdų gaminama kūčia, kalėdaičiai ir kūčiukai.
„Tai yra sugrįžtančios saulės ir meilės simbolis. Ir taip pat duoklė, kaip ir kūčia protėvių vėlėms, nes sako kartais, kad tai vėlių duonelė, kadangi vėlės yra mažos, tai joms reikia mažų duonelių iškepti“, – sako etnologė Sigita Milvidienė.
Kūčių vakarienė prasideda nuo kalėdaičio dalinimo. Etnologė sako, kad ant stalo jis turėtų būti tik vienas, o ne kiekvienam po vieną.
„Tai rodo mūsų puikybę, kad mes galim sau leisti turėti kiekvienam po plotkelę, kaip po kokį skaniausią saldainį kiekvienam vaikui. O ritualo prasmė yra ta, kad mes laužiame visi nuo vieno ir dalinamės viena ta plotkele“, – pasakoja S. Milvidienė.
Kiti patiekalai, priklausomai nuo regiono ar net šeimininkės šeimos papročių gali būti skirtingi. Lietuvoje priskaičiuojama virš šimto tradicinių Kūčių patiekalų.
Dar viena tradicija – palikti tuščią lėkštę tais metais išėjusiems žmonėms, arba tiems, su kuriais negalima susėsti prie vieno stalo, o tokių dėl karantino šiemet bus visose šeimose.
„Įsijungsim kokį nors prietaisą su ekranu ir prie to stalo pasveikinsim vieni kitus džiaugdamiesi, kad gyvename dabar“, – teigia S. Milvidienė.
O štai ant Kalėdų stalo atnešamas pyragas. Ir pats stalas šiek tiek modernesnis, tačiau jame taip pat dominuoja tradicinės spalvos. Balta – sniego, švaros, šventiškumo spalva, raudona spalva pritraukia sėkmę. Stikliniai indai simbolizuoja ledą. O Kalėdų patiekalus seniau šeimos gamindavosi Kūčių dieną ar anksčiau. Nes per Kalėdas, anot papročių, dirbti nevalia.
„Visų patiekalų gaminimas buvo tikrai kelios dienos prieš Kūčių dieną ir Kūčių dieną taip pat neišvengiamai. Ir dažniausiai tie patiekalai būdavo mėsiški. Žuvies patiekalų, kiek jau liko nuo kūčių stalo, tiek ir liko“, – kalbėjo S. Milvidienė.
Naujųjų metų stalą mokytojos siūlo puošti ramesnėmis spalvomis, nes ateinantys metai metalinio jaučio.
„Tai nutarėm ir stalą padaryti tokią atsvarą, jeigu darysim kažkokias ryškias spalvas, tai gali supykdyti jautį“, – sako profesijos mokytoja Aneta Salikienė.
Kadangi visiems Naujuosius metus teks sutikti namuose su artimiausiais šeimos nariais, tad ir stalas turėtų būti šiltas ir jaukus.
