Finansų ministrė teigia tokį siūlymą dar svarstysianti. Na, o energetikos ministrui Dainiui Kreiviui Briuselyje nepavyko susitarti su kitų šalių ministrais dėl dujų kainų lubų.
Panevėžietė Irena su vyru gyvena nuosavame name ir šildosi dujomis. Šiemet dujoms išbrangus moteris skundžiasi, kad tenka taupyti ir atsisakė komforto – namus šildosi vos iki 16 laipsnių.
„Va striukė pašonėje kaba ant kėdės. Jei šalta, užsivelki, jei dar šalta, ant galvos užsimauni dar kepurę. Žiemą šituose namuose apsitūloję vaikštom. Vargstam, labai vargstam, sveikatos nėra malkų pasiruošti, o dujos kyla ir kyla aukštyn“, – sako Irena.
Kad susimažintų išlaidas, moteris su vyru šildo tik pusę namo ir tik retkarčiais dujų nejungia – pasikūrena krosnį malkomis. Senjorai ten registravę ir sūnų, tad kompensacijų už šildymą negauna ir nerimauja, kaip reikės susimokėti už dujas orams dar labiau atšalus žiemą.
„75–80 eurų šiuo metu, o žiemą, jei reikės mokėti 350 eurų, bus labai daug, iš pensijos mažai kas beliks. Kas, kad prideda pensiją, deda po truputį, tas pridėjimas 1–2 dienom tik užtenka tų pinigėlių. Plutytes reikės, kad ir be dantų, reikės valgyti, nebeatiduosi nei vištytėm, į kaimą, nieko, liūdna“, – tikina Irena.
Nerimui dėl dujų stygiaus šią žiemą Europoje atslūgus, krenta ir jų kainos, tad Energetikos reguliavimo taryba mato galimybę dujomis besišildantiems gyventojams kitų metų pirmąjį pusmetį kainas kelti mažiau nei prognozavo finansų ministerija. Vidutinei rinkos kainai kritus beveik perpus, tarybos pirmininkas siūlo, kad dujas naudojantiems šildymui gyventojams jos brangtų ne 30, o 15 centų, ir nuo sausio kainuotų 92 centus už kubinį metrą.
„Elektros energijos ir gamtinių dujų kaina rinkoje sumažėjo. Tas leido pakoreguoti kainos viršutinę ribą į mažesnę pusę. Poreikis kompensacijoms sumažėja iš valstybės biudžeto“, – tvirtina Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
Visgi dėl didesnės skirstymo kainos, reguliuotojas siūlo maistui ruošti dujas branginti daugiau – ne iki 1,33 eurų, bet iki 1,40 eurų. Ar tokias dujų kainas gyventojai ir turės mokėti kitą pusmetį, dar vertins vyriausybė.
„Sumos nustatomos 2 pusmečiams, šiuo metu galima vertinti 1 pusmečio duomenis, bet neapibrėžtumas dėl 2 pusmečio išlieka. Šiandien esmingai keisti vyriausybės poziciją nežinau, ar teisinga. Vyriausybė įvertins pateiktus duomenis ir paskaičiuosime, kokie sprendimai galimi“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Dujų kaina laikosi žemesnė nei prognozavo reguliatorius. Dėl to jis svarsto mažesnę kainą. Kainas turime žemas, galime pasidžiaugti, bet neaišku, kokia situacija gali susidaryti ateityje“, – sako D. Kreivys.
Energetikos reguliavimo taryba skaičiuoja, kad sumažėjo ir elektros kaina rinkoje, tad prognozuoja, kad valstybei iš biudžeto galimai reikės kompensuoti mažesnę dalį tarifo gyventojams nei finansų ministrė prognozavo spalį. Tad gyventojams vyriausybė gali kompensuoti daugiausiai 29 centus už 1 kilovatvalandę, o elektros tarifas daugumai vartotojų neviršys 28 ct už kilovatvalandę.
Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys su ES kolegomis Briuselyje nesėkmingai tarėsi dėl didmeninės dujų kainos lubų. Dauguma ES valstybių nepritarė EK pasiūlytoms 275 eurams už megavatvalandę luboms kaip per aukštoms ir vėl susitikti sutarė gruodžio pirmoje pusėje.
„Konkretaus skaičiau neįvardinau, dalis šalių narių kalba, kad kaina turi būti žemesnė nei 200 eurų/MWh, tarp 150 ir 80 eurų/MWh. Mano pasakymas buvo aiškus, kad tokios kainos, kokios buvo rugpjūtį, nepasikartotų, kaina turi būti žemesnė nei 200 eurų/MWh“, – kalba D. Kreivys.
Vokietija ir Olandija prieštarauja dujų kainų luboms, nerimaudamos, kad nepatenkintos kaina dujų gamintojos gali jas nukreipti į pelningesnes rinkas, ypač Aziją. Nesutarę dėl lubų, energetikos ministrai patvirtinti keletą kitų priemonių, kurios nedidintų dujų kainų. Tai yra bendrus dujų pirkimus, tiekimo solidarumo principą ir spartesnį leidimų plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius išdavimą.
