Į Palangą kartu su miniomis poilsiautojų atvyko ir vagys, tik jie nesiilsi. Pavyzdžiui, šią savaitę per vieną dieną ilgapirščiai nugvelbė dviračių, kurių bendra vertė beveik 10 000 eurų. Dalį dviračių vagys nukniaukė tiesiai iš poilsiavietės šalia dviračių tako. Juos tiesiog persikėlė per tvorą ir nuvažiavo dviračių taku.
„Tiesiog prie medžio paliko iš po nakties. Ta vieta yra tokia kaip palapinių miestelis, kaip kempingas, vietovė tokia. Tai kaip masalas vagims patrauklus. Tiesiog į dviračių taką ir išvažiuoji“, – sakė Palangos policijos viršininkas Algirdas Budginas.
Praėjusių vasarų policijos patirtis parodė, kad tokie vagys dažniausiai dirba organizuota grupe, kurios kiekvienas narys atsakingas už tam tikrą veiklą.
„Vienas vogdavo, kitas prižiūrėdavo, trečias realizuodavo, o ketvirtas vėl kažkokius darbus dirbdavo. Tai radom daugiau negu 10 dviračių, kurie buvo atiduoti savininkams“, – tęsia A. Budginas.
Netoli vienos iš vagysčių vietos dirbanti Kristina pati nuomoja dviračius. Mergina pasakoja, kad saulės ir atostogų užburti poilsiautojai į savo dviračių saugumą žiūri labai neatsakingai. Dar labiau žmonės nesaugo išnuomoto turto.
„Neapgalvoja, numeta tuos dviratukus – prikabinau ir tiek. Pavyzdžiui, dažnai būna, kad spyną prirakina tiesiog prie rato, o tai labai lengvai numontuojama, ratas nusiima, spyna nusiima ir viskas labai lengvai. Reikėtų rinktis spynas, kurios yra tvirtesnės, viduje turi geležies. Jas sunkiau nupjauti ir galima naktį išgirsti. Dažniausiai reikia prirakinti per rėmą. Kad tikrai jau niekas nepaimtų to dviratuko. Ne čia kažkur, o prie rėmo. Ir stengtis kuo geriau ir saugiau pripratinti dviratuką“, – teigia dviračių nuomos punkto „Riedu, riedu Palanga“ atstovė Kristina Galdikaitė.
Tačiau dviračių vagys yra tik dalis Palangoje siaučiančio ilgapirščių būrio. Ne ką mažiau žalos pridaro po pliažus slampinėjantys ir užmigusių kopose, ar į jūrą nuėjusių poilsiautojų rankines, telefonus bei dažnai su visais batais juose paliktus papuošalus kniaukiantys niekdariai.
„Jie kiekvieną dieną yra pastovūs klientai. Ar geras, ar blogas oras jie eina. Bet aš nesakyčiau, kad vagystė, jie tiesiog sanitarai. Jie ieško to, kas blogai padėta. Jei nėra žmogaus, jie paima. Jei yra žmogus – jie neima“, – aiškina Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.
Panašu, jog poilsiautojai iš svetimų klaidų pasimoko ir stengiasi į pliažą atsinešti kuo mažiau daiktų arba juos akylai saugo:
„Brangių dalykų nesivežėm. O jei į pliažą einam, tai, va, minimaliai, pasiimam, kad ant ledų būtų 10 eurų. Na, telefonas padraustas.“
„Brangių daiktų tikrai nesinešam. Kažką visad paliekam, kol maudomės. Arba paprašom šalia žmonių, kad pasižiūrėtų.“
„Ką kokio vertingo paliekam, kur nuomojam kambarį, o taip, tai nieko labai nesinešam.“
Tiesa, poilsiautojams reikia pagalvoti ne tik apie savo daiktų, o ir apie gyvybės saugumą. Gelbėtojas Klaipėdoje drausmina į raudoną vėliavą dėmesio nekreipusį ir vos nenuskendusį poilsiautoją.
O kad iki nelaimės vos vienas žingsnis įrodo ir šio savaitgalio Palangos įvykiai. Gelbėtojai spėjo iš vandens ištraukti be priežiūros paliktą ir jau skendusį vaiką bei sveikatos problemų jūroje ištiktą moterį.
