Kol vieni verslai vos prasidėjus karui stengiasi atsiriboti nuo Rusijos ir ieško būdų kaip savas investicijas iškelti iš agresorės teritorijos, kiti to daryti neskuba. Viena tokių įmonių ir Kauno mero šeimos valdoma „Vičiūnų grupė“, kuriai oficialiai vadovauja Šarūnas Matijošaitis, iš tėvo šias pareigas perėmęs 2015-iaisiais šiam tapus Kauno meru, kuris liko įmonės akcininku.
„Negalvokit, kad graudinuosi, kad ten kažko, daiktų gaila. Ne. Žmonių gaila, su kuriais dirbai, kūrei ir jie dabar su automatais“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Nutraukti bet kokius ryšius su Rusija ir savivaldybę, ir Matijošaičių valdomą bendrovę dar sekmadienį ragino piketuotojai Kaune.
„Niekas nenori karo. Rusijoje, manau, kad visi lietuviški verslai užbaigs savo darbus. Tik pas vienus lentos, pas kitus durpės, pas kitus gal dar kažkas, o pas kitus gendantys maisto produktai. Tai kada sandėliai išsivalys, tada ir užbaigs darbus. Viskas“, – teigė V. Matijošaitis.
Bet veikla vis dar vyksta. Kaip skelbia oficialus bendrovės puslapis didžiulis „Vičiūnų grupės“ žuvies produkcijos fabrikas veikia Sovietske Kaliningrado srityje. Čia dirba virš dviejų tūkstančių žmonių. Dar dvi kompanijos atstovybės yra Maskvoje ir Sankt Peterburge. Matijošaitis sako, kad Ukrainoje jo įmonės darbas stringa.
„Ukrainoje dirba 700 darbuotojų ir jie šiuo metu, kaip ir praeitą kartą kaip 2014 metais, didesnė dalis kariauja“, – sakė V. Matijošaitis.
Trečiadienį Kauno meras su vicemeru ir administracijos direktoriumi turėjo susitikti su premjere Ingrida Šimonyte. Tačiau susitikime Matijošaitis nepasirodė, apie pasikeitusius planus iš anksto nepranešė ir ministrei pirmininkei.
„Kiek aš žinau, tai paskutinę akimirką dėl ne nuo pačio mero priklausančių aplinkybių pasikeitė jo darbotvarkė“, – kalbėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Vėliau mero atstovas tikino, esą Kauno vadovui sušlubavo sveikata. Ar susitikime būtų kalbėta ir apie „Vičiūnų grupės" planus Rusijoje, nežinia. Pagrindinis seniai planuoto ir kartą jau nukelto susitikimo tikslas – aptarti Kaune vystomus projektus. Bet be mero atvykusiems Kauno atstovams juos teko aptarti ne su pačia premjere, bet su jos patarėjų komanda.
„Mums svarbiausia, kad premjerės visa aplinka žinotų apie vykstančius darbus mieste, ir mes žinotumėm, ką valstybė kokiose programos planuoja, kad galėtume racionaliai naudoti lėšas bei dėlioti ateities planus dėlioti planus. Projektuojami ir Čiurlionio koncertų centras, ir eilė kitų objektų ir kalbamės, derinamės, keičiamės informacija“, – sakė A. Palionis.
Pasak pramonininkų konfederacijos prezidento, šiuo metu Rusijoje veiklą vykdo per 100 lietuviškų įmonių. Esą lietuviškų verslų investicijos šioje šalyje mažėja jau nuo 2014 metais įvykusios Krymo aneksijos.
„Nuo 2014 metų tas kiekis finansų, investicijų jisai mažėjo, tai tarkime 2016 metais buvo apie 100 milijonų eurų Rusijoj investicija, tai 2020 metais tas skaičius buvo tik 70 milijonų“, – sako pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pasak verslininkų, sunkiausia Rusijoje nutraukti veiklą tiems, kurie daug investavo. Tenka spręsti finansų ir moralės dilemą.
„Investavo į gamyklas, į nekilnojamą turtą, įrangą, yra įmones pasiėmę iš Baltarusijos, Rusijos įmonių kreditus, tai vėlgi įkeistas turtas, kaip palikti visą tą dalyką, yra įsipareigojimai, tai reikia suprasti, kad nepaisant prastų santykių iš Rusijos pusės yra teisinės pagalbos sutartys, kurios gali išieškoti“, – aiškino V. Janulevičius.
Skaičiuojama, kad šiuo metu nuo Rusijos jau atsiribojo apie trečdalis ten veikusių lietuviškų įmonių.
