Tokį sprendimą artimiausiomis dienomis žada priimti Vyriausybė.
Valdžia taip pat nustatė aiškią riba, nuo kada į Lietuvą gali grįžti karantino ribojimai. Kai Lietuvos ligoninėse bus užimta 300 COVID-19 pacientams skirtų lovų, gyventojams vėl reikės taikytis prie griežtesnių taisyklių.
„Aš negaliu prisiregistruoti testui, negaliu prisiskambinti, neina“, – sako Ernestas.
Vilnietis Ernestas dirba virėju, į mobilų COVID-19 patikros punktą atėjo tik dėl to, kad nuo pirmadienio daugiau žmonių privalo testuotis. Greitaisiais antigeno testais turi pasitikrinti krovinių ir keleivių vežėjai, laisvalaikio, pramogų, kultūros sričių, maitinimo įstaigų darbuotojai.
„Skambini, 20 minučių reikia laukti, o bandai prisiregistruoti – vietų iš viso nebėra“, – sako Ernestas.
Testo sostinėje galima laukti net ir savaitę.
„Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė sako: „Buvo ir savaitė, ir aštuonios, ir net devynios dienos. Natūralu, kad prioritetas yra skiriamas vakcinacijai. Dirba tie patys žmonės ir turėti tiek resursų, kiek yra norinčių, yra labai sudėtinga.“
Vietų trūksta ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose.
„Šiaip visada turėdavome laisvų talonų apie 80, iki 100 kiekvieną dieną, tačiau nuo praėjusios savaitės vidurio stebimas ryškus besiregistruojančių testavimui gyventojų skaičius ir šiai dienai yra užimta penkioms dienoms į priekį“, – sako Panevėžio savivaldybės atstovas Mindaugas Burba.
„Tam tikruose punktuose reikia laukti 1–2 dienas, o kai kada ir 4–5 dienas, kol ateis laikas antigeno greitajam tyrimui. Panaši situacija visose savivaldybėse yra, kol kas geriausia situacija Kaune, tą pačia dieną kartais galima gauti“, – sako karštosios linijos 1808 koordinatorė Greta Beinaravičiūtė.
Sveikatos apsaugos ministerija gyventojams primena, kad laiko išsitestuoti dar yra, mat pirmą kartą periodiškai atlikti koronaviruso testą žmogus privalo per 10 dienų nuo tvarkos įsigaliojimo.
Tiesa, neskiepytųjų laukia ir blogos žinios: kol kas už galimybių paso testus moka valstybė, tačiau greitai kiekvienas gyventojas turės susimokėti pats. Sprendimas turėtų būti patvirtinimas artimiausiomis dienomis.
„Galimybių pasui testų valstybė nebekompensuos. Mokesčių mokėtojų pinigai tikriausiai turėtų būti skiriami visoms sveikatos paslaugoms teikti ir skiepijimui, ne vien tik susikoncentruoti į testavimą“, – sako A. Dulkys.
Ministras A. Dulkys užsimena, kad rudenį gyventojams arba jų darbdaviams gali tekti patiems mokėti ir už periodinius privalomus testus.
„Žinoma, taip. Ir dar pritarčiau, kad ir karantinas būtų tiems, kurie yra nepasiskiepiję, o tie, kurie pasiskiepijo, gyventų savo normalų gyvenimą“, – paklaustas apie naują tvarką, sako Lazdijų gyventojas.
„Dar tau reikia susimokėti už testą, čia yra juokinga, graudu. Sakė, bus viskas apmokama, o dabar viskas keičiasi“, – prieštarauja kitas.
„Tikiuosi, man dėl darbo nebus mokama, o jei bus, tai ką darysi, teks susimokėti“, – sako Vilniaus gyventojas.
Darbdaviai džiaugiasi, kad privalomas testavimas skatina gyventojus skiepytis.
Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis teigia: „Darbuotojams yra labai nepatogu, jiems reikia testuotis, yra eilės, ypatingai teigiamai veikia tai, kad ateityje reikės mokėti už testus, nuotaika pas darbuotojus yra kardinaliai pasikeitusi, labai daug darbuotojų skiepijasi.“
Tačiau spėlioja, kad pora procentų darbuotojų dėl šios prievolės gali išeiti iš darbo.
„Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas sako: „Tie, kurie nenorės, eis namo ir galės pabūti namuose ilgiau. Aš manau, po to, kai vyrai pasitestuos keletą kartų į nosį, nemalonu bus ir supras, kad su vienkartiniu „Johnson“ skiepu geriau vieną kartą pasiskiepyti. Už netestuotus darbuotojus verslas gali gauti baudą nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.“
Sveikatos pasaugos ministerija taip pat nusibrėžė aiškią ribą, nuo kada į Lietuvą gali grįžti karantino ribojimai. Skirtingai nei anksčiau, taisyklių griežtumas priklausytų ne nuo naujų susirgimų skaičiaus, o nuo užpildytų ligoninių lovų kiekio. Kai gydymo įstaigose užsipildys 300 COVID-19 pacientams skirtų vietų, pradės veikti ribojimai.
„Tas trys šimtai COVID-19 lovų užimtumas yra indikatorius, kuris mums rodo, kad jau nuo jo mums yra sunku didinti COVID-19 pacientams vietų skaičių, nemažinant kitų paslaugų teikimo. Kitos paslaugos yra atsigavusios, nenorėtumėm to prarasti. 300 lovų apkrovimas netruks, trijų keturių savaičių bėgyje mes ten ir būsime“, – sako A. Dulkys.
Pirmieji ribojimai lies neskiepytus, galimybių paso neturinčius gyventojus. Kaip konkrečiai keisis taisyklės, Sveikatos apsaugos ministerija kol kas nedetalizuoja, tačiau duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius akcentuoja, kad priemonės turėtų būti nutaikytos į tas vietas, kur užsikrėsti COVID-19 tikimybė didžiausia: parduotuves, kirpyklas, grožio salonus, maitinimo įstaigas.
„Delta neplinta kitaip negu prieš tai buvęs. Plinta greičiau, bet plitimo vietos yra tos pačios: tai yra uždaros erdvės. Visose uždarose erdvėse reikia riboti pateikimą žmonių, kurie yra nevakcinuoti“, – teigia duomenų mokslininkas V. Zemlys-Balevičius.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 100 COVID-19 pacientų, 13 iš jų – reanimacijoje.
