„Kai sėdi tarp 4 sienų vienas, pas mane visi jau išmirę, vienintelė, 6 metai, kaip dukrelė mirė, vėžys buvo galvoje. Man toks liūdesys, pagalvokite, ar galima vienai išbūti, jei niekas nepadėtų? Draugių nesinori varginti, kiekvienas turi savo rūpesčių, nesinori varginti su savo skausmu, problemomis. Niekam to nelinkiu“, – sako senjorė Irena.
Senjorė Irena pasakoja, ką jai tenka išgyventi pastaraisiais mėnesiais, kai karantinas niekaip nesibaigia. 70 metų našlei likimas negaili smūgių. Sveikata šlubuoja, o pernai prieš pat karantiną dar jai teko operuotis koją ir negana to, reabilitaciją sugadino karantino ribojimai. Psichologines ir fizines traumas moteriai tenka gydytis pačiai – vienai užsidarius bute:
„Kovo mėnesį man padarė operaciją, iš karto karantinas, aš bejėgė, prapjauta smarkiai. Nežinau, ką daryti, kasdien verkiu, liūdna, sunku. Rankos silpnos, kojos viena ir kita.“
Psichologai pasakoja, kad tokių vienišų senjorų psichologinės negandos vis gilėja.
„Sako žmonės, vis laikiausi, bet kai prasidėjo karantinai, sako, ir aš palūžtu. Mintys apie tai, kad gyvenimas beprasmis, kada viskas baigsis, ar išvis bepajėgsiu išeiti iš namų. Nusivylimas, netikėtai užklupo negandos“, – pasakoja Sidabrinės linijos vadovė Kristina Čiuželienė.
Vieniša, nuo judėjimo stokos priaugusi keletą kilogramų, depresijos kamuojama moteris visgi ryžosi ieškoti pagalbos. Paskambino į psichologinės pagalbos liniją senjorams ir dabar bent porą kartų per savaitę po valandą išsikalba linijos darbuotojams. Kalbėtis, o ne užsisklęsti, siūlo ir kitiems išgyvenantiems sunkų metą.
„Lyg pradėjau truputį linksmiau gyventi. Yra, kam paklausyti manęs, pasitarti“, – teigia Irena.
„Situacija labai sudėtinga žmonėms, kurie turi rimtesnių sveikatos problemų, mažesnį socialinį ratą, su kuriais gali susiskambinti, pabendrauti“, – kalbėjo K. Čiuželienė.
„Tas darbas sukuria naudą ne tik vienam žmogui emocinio ryšio, palaikymo. Jaučiame, kad darome įtaką žmonėms visoje Lietuvoje. Ne tik vyresnio amžiaus, bet ir savanoriams, kurie ateina įprasminti savo laisvą laiką“, – sako Sidabrinės linijos darbuotoja Ieva.
Psichologai pasakoja per karantiną sulaukiantys ne tik vienišų žmonių pagalbos prašymų, bet vis daugiau skundų iš šeimų dėl fizinio ir psichologinio smurto. Tokių šeimų padėtį dar labiau apsunkina piktnaudžiavimas alkoholiu.
„Žmonės gyvena kartu, sunku būti vienoj patalpoj, jei ji nedidelė. Kyla įtampos. Daugiau pastebim ir seksualinio smurto, ne tik fizinio ir psichologinio. Smurto daugiau atsirado, kad žmonės karantine. Jei lyginti karantiną ir ne karantiną, tikrai atskleidė 20 proc. smurto daugiau. Tą rodo visų organizacijų suvestinės, kurios teikia pagalbą artimoje aplinkoje“, – pasakoja Pagalbos moterims linijos vadovė Dalia Puidokienė.
Dėl karantino ribojimų žmonės netenka darbų, krenta jų pajamos, tai taip pat kenkia psichologinei būklei. Psichologai ragina neužsisklęsti.
„Žmogui čia ir dabar labai sunku. Norisi kažkur atsiremti, išsakyti savo būseną, pasidalinti mintimis, kurios slepia. Teikiame paramą, išklausome, pasitariame, ką galime pasiūlyti ateičiai, siūlome bendravimo galimybę“, – teigia K. Čiuželienė.
Užsidariusius namuose per karantiną lietuvius gelbsti ir telefono ryšys. Telekomunikacijos bendrovės fiksuoja, kad nuo pernai pavasario, pokalbiams telefonu tautiečiai skiria vis daugiau laiko. Tiek darbo, tiek ir asmeniniais reikalais.
„Skambučių srautas 15 proc. aukštesnis lyginant su prieškriziniu laikotarpiu. Pirmo karantino metu stebėjome įspūdingą, neregėtą šuolį. „Bitės“ tinkle skambučių srautas išaugo 40 proc., tai išskirtinis šuolis, apkrova tinklui labai didelė“, – kalbėjo „Bitė“ atstovas Jaunius Špakauskas.
„Įvedus antrąjį karantiną vėl matome augimą 15-16 proc., akivaizdu, kad žmonės, praradę galimybę susitikti gyvai, naudojasi nuotoliniu ryšiu, kalbasi telefonu“, – sako „Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas.
„Reikia turėti minty, kad ne vien minutės augo. Duomenų skaičius augo dar labiau. Į augusius duomenų skaičius patenka dar daugiau bendravimo, kurį turime per internetą“, – pasakoja „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis.
Per karantiną blogėjančiai lietuvių emocinei savijautai atstatyti, anot psichologų, prireiks daug laiko, ir ragina valdžią negailėti lėšų psichologinės pagalbos tarnyboms. Beje, nemokamą psichologinę pagalbą teikia ir valstybinės sveikatos įstaigos.
