Apie tai, su kokiais sunkumais susiduria Europa ir iš kokių klaidų turime pasimokyti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ – pokalbis su Nerijumi Mačiuliu.
Kaip teigia ekonomistas N. Mačiulis, Lietuvos ekonomikos augimas pastarąjį penkmetį buvo vienas sparčiausių tarp euro zonos valstybių. Žiūrint pastarąjį dešimtmetį, Lietuvoje buvo sparčiausias eksporto ir didžiausias darbo užmokesčio augimas.
Dėl to pašnekovas nemano, kad dabartinių valdančiųjų siūlymas kelti mokesčius gyventojams, norint perskirstyti biudžetą ir daugiau pinigų skirti viešajam sektoriui ir gynybai, yra teisingas. Ekonomistas primena kaimyninės Estijos pavyzdį – šalyje buvo padidinti mokesčių tarifai, prislopintos investicijos ir darbo užmokesčio augimas. Tada sumažėjo verslo ir gyventojų lūkesčiai – gyventojų perkamoji galia yra nukritusi į 2018 m. lygį, ekonomika yra susitraukusi.
„Ar mes bandome lygiuotis į tokį scenarijų? Labai svarbu suprasti, kad mes esame labai geroje ekonominėje pusiausvyroje. Estija, padidindama mokesčių tarifus, nepadidino paskirstymo per biudžetą tiek, kiek tikėjosi, – komentuoja N. Mačiulis. – Su visa pagarba norams spręsti socialines problemas, finansuoti krašto apsaugą, reikia suprasti, kad kartais persistengimas su mokesčių tarifų didinimais pavirsta į blogesnį rezultatą“.
Pasak N. Mačiulio, viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos neištiko toks pat likimas kaip Estijos, yra nedidėjantys mokesčiai. O pagrindinė priežastis – Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas.
„Mes turime labiau diversifikuotą gamybą. Mes nesam priklausomi vien tik nuo Švedijos ir Suomijos eksporto rinkų. Turime bent penkias: Vokietijos, Lenkijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų. Kai turi skirtingas rinkas ir daug skirtingų produktų, tai net ir pasaulinės prekybos nuosmukis nepaveikia taip skaudžiai“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ sako N. Mačiulis ir prideda, kad kita svarbi priežastis – spartus paslaugų eksporto augimas, kuriuo negali pasigirti nei Latvija, nei Estija.
Visgi, jei eisime mokesčių didinimo keliu, mūsų gali laukti panašus likimas kaip Estijos.
Vokietijos pramonės nuosmukis
Pasak N. Mačiulio, visa Europa atsilieka nuo Kinijos pramonės srityse, Europos valstybėms yra sunkiau pritraukti naujų verslų, o vienos didžiausių regiono pramonės žaidėjų – Vokietijos – pramonės apimtys yra nukritusios į 2012 m. lygį.
„Čia yra baisus faktas. <...> Kinija per subsidijas, per didžiules paramas savo, vadinkim, pramoniniams čempionams išvystė elektromobilių ir kitų aukštųjų technologijų pramonę ir iš Vokietijos klientės tapo Vokietijos konkurente”, – euro zonos ekonomikos problemas vardina N. Mačiulis.
Vokietijos pramonės krizė turi pasekmių visai Europai, nes daugelis valstybių, įskaitant ir Lietuvą, į Vokietiją eksportuoja daugybę komponentų ir tarpinio vartojimo prekių. Jeigu nuosmukis tęsis, tai pamažu nuvilnys ir per kitas šalis.
„Iš dalies auga kai kurios kitos pramonės šakos. Vokietijos pramonė transformuojasi ir su tuo transformuojasi visa Europos ekonomika. Daugiau išauga paslaugų sektoriai. Bet net ir paslaugų sektoriuje, jeigu žiūrėtumėme į aukščiausios pridėtinės vertės sektorius, tai Europa atsilieka nuo Kinijos, Taivano, Pietų Korėjos, JAV. Lygtais pagal išsilavinimą, pagal žmogiškuosius išteklius Europa galėtų konkuruoti, bet nekonkuruoja“, – teigia ekonomistas.
Europos dilema
To problema gali būti politikų požiūris, kam reikia skirti daugiau dėmesio. Europa daug kalba apie žmogaus komfortą ir gerovę, apleisdami verslo plėtros ir verslo sąlygų gerinimo klausimus. Kaip sako N. Mačiulis, valstybės susiduria su dilema:
„Ar stengtis iškepti didesnį ekonomikos pyragą, ar jau pereiti prie pyrago raikymo ir valgymo? <...> Yra dviejų tipų ekonominė politika. Tai, ką daro Kinija ir ką daro JAV, yra pasiūlos skatinimas. Mokesčiai, subsidijos ir reguliavimas nukreiptas į tai, kad sukurtų didesnį kūrybinį ir gamybinį potencialą, pritrauktų įmonių, daugiau žmogiško kapitalo, talentų iš viso pasaulio. Ką daro Europa, yra dėmesys į gerovės kūrimą, gerovės valstybę, didesnę pajamų lygybė“, – komentuoja N. Mačiulis.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, reikia ieškoti balanso tarp šių dviejų ekonominės politikos šakų. Anot pašnekovo, Lietuvos politikai daug diskutuoja apie garantijas, teises, galimybes streikuoti, laimę ir žymiai mažiau dėmesio skiriama diskusijoms, kaip pritraukti verslų, talentų, kaip sukurti naujų darbo vietų.
Visą pokalbį su N. Mačiuliu išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
