„Žinių radijo“ laidoje „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad vidurinei klasei Lietuvoje priskiriami žmonės, „į rankas“ gaunantys nuo 1 iki 3 tūkst. eurų.
Tačiau pačių gyventojų požiūris, kas yra vidurinė klasė, pasak ekonomisto, skiriasi.
„Jei žmogus negali įpirkti būsto, jam jau sunku priskirti save vidurinei klasei. Ir pastaraisiais metais padidėjo dalis tų, kurie mano, kad būtinas viduriniosios klasės bruožas yra galimybė atostogauti bent savaitę ne Lietuvoje“, – teigė jis.
N. Mačiulis teigia, kad nors pajamų dydis nerodo, kad vidurinė klasė Lietuvoje sumažėjo, tačiau gyventojų savijauta buvo priešinga.
„Turbūt viena iš priežasčių – mažesnis būsto įperkamumas dėl aukštesnių palūkanų, ypač pakilusių būsto kainų per pastaruosius 3 metus.
Kita priežastis turbūt yra liekanos tos aukštos infliacijos, nes daugeliui buvo skausmingas tas periodas, ypač mažesnes pajamas gaunančiai vidurinei klasei, mažesnes nei vidutines. Jie prarado ir galimai dar neatgavo tos perkamosios galios. Ir kai kuriais atvejais negali priskirti savęs vidurinei klasei“, – svarstė ekonomistas.
Ne ką svarbesnė priežastis, jo teigimu, yra nedarbo lygis, kuris padidėjo 2 proc. punktais.
„Akivaizdu, kad jeigu tu prarandi darbi – iš dirbančiojo tampi bedarbiu – tai niekaip negalėsi priskirti pagal pajamas savęs vidurinei klasei. Bet greta to dar yra kiti nefinansiniai dažnai kriterijai. Vienas gali būti turtas. Nes turtingas žmogus gali negauti jokių pajamų, bet jis nebus skurstantis, jei turi daug nekilnojamojo turto, finansinių investicijų.
Taip pat kartais įvardijamas svarbus kriterijus išsilavinimas, gyvenimo būdas. Kažkam gal svarbu turėti ne nuosavą automobilį, bet nueiti į teatrą kartą per mėnesį“, – vardijo ekonomistas.
Ir nors dalis gyventojų, pavyzdžiui, pensinio amžiaus asmenys, ir nepatenka į vidurinės klasės apibrėžimą, daugelis jų esą negalėtų pasakyti, kad skursta.
„Nes neturi paskolų, turi savo būstą, gali sau keliauti ir gali sau ne tik pirmo būtinumo prekes ir paslaugas“, – paaiškino N. Mačiulis.
Egzistuoja mokestinė spraga?
N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad kiekviena pažangi valstybė nori turėti kuo didesnę vidurinę klasę, kad atskirtyje esančių gyventojų būtų kuo mažiau. Ekonomisto vertinimu, todėl šalyje turi būti ir teisinga mokestinė sistema.
„Didžiausias pajamas ir daugiau turto gaunantys turi mokėti bent jau ne mažiau nei moka vidurinioji klasė. Mes, deja, dabar Lietuvoje turime mokesčių sistemoje tokių spragų, kur mokytojas, uždirbdamas 2 tūkst. eurų, mokės didesnį mokesčių tarifą negu gaudamas 1 mln.“ – svarstė jis.
Pasak N. Mačiulio, ne viena šalies Vyriausybė bando vertinti, kaip tokias lengvatas panaikinti.
„Milijardų ten nesurinksi, bet praėjusi Vyriausybė skaičiavo, kad 400 mln. eurų per metus galima surasti, naikinant tas lengvatas. Tai čia toks sunkesnis kelias, kai tu turi identifikuoti ir sakyti – iš čia paimsime, iš čia, tas bus nelaimingas, tas, bet bus teisingesnė mokesčių sistema“, – vertino jis.
Mažiau ekonominę elgseną iškraipantys ir mažiau ekonomikos augimui neigiamos įtakos darantys mokesčiai, pasak N. Mačiulio, yra turto bei vartojimo.
„Ypač, pavyzdžiui, kokie nors akcizai, kur apmokestinama nepageidaujama žmonių veikla. Labiau nepageidaujami, dažnai sukuriantys neigiamas paskatas ir turintys neigiamų išorinių ekstarnalitetų yra pajamų mokesčiai. Nepriklausomai, ar tai būtų fizinių ar juridinių asmenų.
Dažnai tarptautinės institucijos identifikuoja, kad pas mus čia turto mokesčių beveik nėra, kita problema – tas pajamų apmokestinimas yra nesutvarkytas. Ir, kaip sakiau, didžiąją dalį pajamų mokesčio sumoka būtent vidurinioji klasė, kas nebūtinai visai yra optimalu“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas taip pat sako, kad vienas iš blogiausių mokesčių, jo vertinimu, yra pajamų mokestis.
„Aš visąlaik manau, kad psichologiškai yra geriau, kai kitame etape apmokestini, kai jau tu užsidirbai, apmokestini vartojimą, kai tu išleidi pinigus, ypač prabangai, ypač akcizinėms prekėms, kurios kenkia aplinkai ar visuomenei. Tai ten vartojimo mokesčiai ir turto mokestis. Jei turi daug turto, prabangos, tada toje vietoje jau yra kaip ir sąžininga [apmokestinti].
Vertės kūrimo procese reikia stengtis apmokestinti kuo mažiau. Istoriškai Lietuvoje būtent tie dirbantys asmenys, samdomi darbuotojai visuomet yra pagrindinis biudžeto arklys ir gyventojų pajamų mokestis jiems didžiausias“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Tuo metu ekonomistas, profesorius Romas Lazutka sako, kad iš tiesų mokesčiai turėtų būti paimami iš tų, kurie pajėgūs juos sumokėti ir jų pajamos yra didelės.
„Jeigu imsi iš tų, kurie yra vidurinėje klasėje ir apačioje šalia skurstančių ribos, tai jie nuskurs“, – apibendrino profesorius.
Taip pat „Žinių radijo“ atkreiptas dėmesys į tai, kad viešojoje erdvėje politikai kalba apie galimybę griežčiau apmokestinti tuos, kurie uždirba nuo 2 tūkst. eurų ar daugiau. R. Lazutkos vertinimu, nors tokio apmokestinimo logika pagrįsta teisinga kryptimi, tačiau su nustatytais skaičiais esą „bandoma išsisukti iš bėdos“.
„Tų, kurių pajamos dar gerokai didesnės, juos sunku sugaudyti, sunku iš jų paimti ar negebama, o gal nedrįstama, ar jie tiesiog labai priešinasi.
<...> Kita vertus, nereikėtų gąsdintis. Jei, tarkime, tarifas būtų 5 procentiniais punktais didesnis tiems, kurie uždirba virš 2 tūkst., ir žmogus, tarkime, uždirba ne 2 o 3 tūkst., tai nuo 3 tūkst. jis sumokėtų ne 20 proc., o 25 proc. Tai 5 proc. nuo tūkstančio yra 50 eurų.
Tai jei žmogus uždirba 3 tūkst. ir jis sumokės mokesčių 50 eurų daugiau, tai, ko gero, jo gyvenimas nepasikeis ir jis iš vidurinės klasės neiškris, tiesiog jis vieną penktadienį rečiau nueis į kavinę ar porą kartų rečiau nusiplaus automobilį“, – kalbėjo R. Lazutka.
A. Butkevičius siūlo grįžti prie NT mokesčio projekto
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius siūlo grįžti prie diskusijų apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą, kurį yra pristačiusi ir buvusi Vyriausybė. Visgi Seimo BFK narys tikina, kad ankstesnis projektas turi būti ženkliai pakoreguotas, ypač atsižvelgiant į socialinio teisingumo principą.
„Galėtų būti artimiausiu metu sugrąžintas diskusijai nekilnojamojo turto mokesčio projektas, kuris buvo paruoštas buvusios Vyriausybės, bet jam labai stipriai trūksta socialinio teisingumo principo įgyvendinimo“, – teigė jis.
„Jis turėtų būti pakoreguotas gana ženkliai, stengiantis neapmokestinti būstų ir gyvenamųjų namų, kurių vertė yra iki 150 tūkst. eurų, kas jau yra dabar daroma, tai mokestinį kreditą paliekant, o visiems kitiems nekilnojamojo turto objektams taikyti suminės vertės apmokestinimo sistemą“, – aiškino A. Butkevičius.
Parlamentaras pabrėžė, kad planuodama mokesčių reforma Vyriausybė privalo įvertinti išorinius veiksnius – geopolitinę padėtį ir prastą ekonominę padėtį pagrindinėse Europos eksporto rinkose.
„Reikia laikytis labai griežto supratimo ir taisyklės, kad darant mokesčių reformą turi būti atlikti paskaičiavimai, koks bus poveikis mūsų ekonomikai ir investicijoms, nes mūsų ekonomika yra labai priklausoma nuo eksporto. Prekių ir paslaugų eksportas bendrajame vidaus produkte sudaro 85 proc.“ – pažymėjo jis.
Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad kitąmet vyks diskusijos ir bus rengiami projektai dėl mokestinių pakeitimų, o dėl pokyčių bus siekiama plataus konsensuso, kalbant ir su opozicija. Anot jo, priimti sprendimai turės atsispindėti 2026–2027 metų biudžetų pajamose.
Centro-kairės Vyriausybės programoje yra numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.
ELTA dėl planuojamų mokesčių pakeitimų taip pat kreipėsi į Finansų ministeriją, tačiau, jos atstovo teigimu, jokios informacijos apie planuojamus mokestinius pokyčius šiuo metu nėra.
