Vilniaus viešajame transporte trūksta vairuotojų. Transporto kompanija, vežiojanti miesto autobusais ir troleibusais keleivius, priversta nuolat ieškoti naujų darbuotojų. Nors šiuo metu įmonėje dirba per tūkstantį vairuotojų, trūksta dar mažiausiai pusšimčio.
„Naujus darbuotojus, kurie nori ateiti pas mus dirbti, skatiname persikvalifikuoti vairuoti troleibusą, įgauti naują kategoriją“, – sako „Vilniaus viešojo transporto“ atstovė Patricija Elžbieta Zarankaitė.
Įmonė siūlo 900 € į rankas mėnesinę algą, tačiau vairuotojų kaita čia – įprastas reiškinys.
„Privatininkai labai daug žmonių atleido, neatsiskaitė, išvarė į prastovas. O mes prastovos nedarėme, siūlėme pasinaudoti sukauptomis atostogomis. Socialinių garantijų aspektas buvo patrauklus pritraukiant naujų žmonių“, – pasakoja P. E. Zarankaitė.
Transporto sektorius – vienas tų, kur darbuotojų labiausiai trūksta. Statistikos departamentas skelbia, kad nepaisant koronaviruso karantino, šalyje antrąjį ketvirtį laisvų darbo vietų šalyje vėl padaugėjo pustrečio tūkstančio iki daugiau kaip 17 tūkst.
„Negalima vietas užpildyti darbuotojais iš trečiųjų šalių, o vietoje negalime susirasti. Dėl to, kad yra sumažėjusi motyvacija investuoti į save, būti patraukliais, nėra specialistų, jie išvažiavo į Airiją, Norvegiją“, – teigia darbdavių atstovas Danas Arlauskas.
Nors darbdaviams darbo rankų trūksta vis labiau, užimtumo tarnyba skelbia paradoksalius duomenis- toliau daugėja bedarbių. Štai net dešimtmečio rekordas – darbo neturinčių žmonių šiuo metu tarnyba suskaičiuoja net 232 tūkst. Tad šalies bendras nedarbo lygis esą jau viršija 13 proc.
„Įmonės, patyrusios kovą- balandį neigiamus aspektus, ruošiasi rimtesniam etapui, pradeda taupyti, atleidžia žmones, kurie nereikalingi, kitų nepriima, mažina gamybos apimtis. Ir turime antrą atleidimų bangą“, – kalbėjo profsąjungų atstovė Inga Ruginienė.
„Bedarbiai, kurie registruojasi užimtumo tarnyboje ir kurie nesiregistravo, atrodo, tampa viena grupe. Faktiškai nebuvo dirbantys, duomenų neturėjo sistemos. Dabar jie atėjo į užimtumo tarnybą. Pradedame matyti realųjį nedarbą“, – sako ministras Linas Kukuraitis.
Visgi ekonomistams užimtumo tarnybos duomenys apie didėjančią bedarbių minią kelia abejones. Esą bedarbiais nuo birželio registruojasi visi, kas tik gali, taip pat ir dirbantys šešėlyje, mat vyriausybė dėl koronaviruso jiems kas mėnesį moka po 200 € darbo paieškos išmoką. Taip nuo birželio per pusmetį vienas žmogus susižers 1200 €. Ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, ši išmoka išpūtė bedarbių statistiką, mat jos gviešiasi ir dirbantys nelegaliai, ir pagal verslo liudijimus.
„Iš valstybės biudžeto mokesčių mokėtojų pinigais arba skolintais mokamos socialinės išmokos, kad jie nedirbtų arba dirbtų nelegaliai. Reikia peržiūrėti kokiai trukmei išduodami verslo liudijimai, piktnaudžiaujama kelioms dienoms, išrašomos sąskaitos už darbus, ir vėl registruojamasi darbo paieškos išmokai“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Mažiausiai 30 tūkst. žmonių įvardijami tariamais bedarbiais tapę dėl 200 € kasmėnesinės išmokos. Per vieną mėnesį jiems tektų išmokėti 6 milijonus eurų, o per pusmetį ir visus 36 milijonus. Aiškėjant galimam nepagrįstam didžiuliam išlaidavimui, ministras Kukuraitis jau grasina tikrinti apsimetėlius bedarbius ir jei jie atsisakys siūlomų darbų, išmokų nebemokėti.
„Šiuo metu kaip tik pradėjome bendradarbiauti su mokesčių inspekcija, jei žmogus vykdė savarankišką veiklą ir jos atsisakė, kad gautų išmoką, tikėtina, kad dalis jų tęsia veiklą šešėlyje. Kontrolė mūsų turės būti atliekama su inspekcija“, – pasakoja L. Kukuraitis.
O štai ekonomistai prognozuoja, kad nepaisant koronaviruso, šiemet vidutinis atlyginimas šalyje padidės apie 5 proc., nedarbas turėtų neviršyti 8 proc.
