Žinant glaudžius Rusijos ir Baltarusijos ryšius, tikėtina, kad „rusiška“ elektra iš tiesų yra baltarusiška, vos prieš pora dienų pradėta gaminti ir Astravo jėgainėje. Maža to, kaimynai latviai prekiauti su Rusija nusprendė nesulaukę Lietuvos tarnybų palaiminimo, o sulaukti turėjo. Lietuvos valdžia negali šimtu procentu patvirtinti, kad į mūsų šalį neatiteka baltarusiška elektra.
Trečiadienį į Latviją elektra atitekėjo iš Skandinavijos bei Lietuvos. O vakar atsirado ir papildoma rodyklė: Latvija paskelbė pradedanti elektra prekiauti ir su Rusija. Tiesa, patiems latviams papildomos elektros reikia labai mažai, nes ją gaminasi patys. Užtat didžiulis srautas jos patenka į Lietuvą.
Konservatorius Dainius Kreivys daro išvadą, kad dalis tos elektros iš tikrųjų atiteka iš ne kur kitur, o Baltarusijos.
„Latvija tą elektrą parduoda kaip rusišką elektrą, nors jinai atiteka mūsų laidais. Nes rusai išduoda dokumentus, kad čia yra rusiška elektra, tai nėra sudėtinga, kadangi elektrinė yra statyta „Rosatomo“, – sako konservatorius Dainius Kreivys.
Tad ar gali būti, kad ilgametės pastangos išvengti elektros iš nesaugios Astravo jėgainės nuėjo šuniui ant uodegos ir ji sėkmingai atiteka aplinkkeliu per Rusiją ir Latviją?
„Aš nenoriu nieko kaltinti, bet turbūt labai labai silpnai derėjomės per visus šituos metus, kad turim tokią situaciją“, – pasakoja D. Kreivys.
Apie tai, jog elektra iš Baltarusijos esant dabartinėms metodikoms tikrai pasieks Baltijos šalių rinką, kalba ir Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.
„Tai gali sudaryti ir apie 70-80 proc. viso elektros energijos srauto, kuris patenka į Baltijos valstybes“, – teigia tarybos vadovė Inga Žilienė.
Energetikos ministras, paklaustas, ar gali užtikrinti, kad į Latviją bei Lietuvą patenka rusiška, bet ne baltarusiška elektra, atsako šitaip.
„Pilnas užtikrintumas būtų, jei mūsų VERT patvirtintų metodiką ir būtų visos galimybės, ir teisiškai, dalyvauti sistemoje“, – kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Ministerija dėl tokios situacijos kaltina būtent Energetikos reguliavimo tarnybą. Ji vienintelė iš trijų Baltijos valstybių nepatvirtino bendros metodikos. O tik bendra sutartis Lietuvos institucijoms leistų savo akimis įsitikinti, ar vadinamoji rusiška elektra tikrai tokia ir yra, o ne baltarusiška ar, juo labiau, pagaminta Astrave. Dabar esą lieka kliautis latvių metodais patikrinti, kokia elektros kilmė.
„Tol, kol mes nedalyvaujame bendroje metodikoje, mes net negalime reikšti pretenzijų ar kelti klausimų. Kai tapsime bendros sistemos dalimi, galėsime tai daryti“, – sako Ž. Vaičiūnas.
Taryba atkerta, kad laiku nesulaukė visų reikiamų duomenų metodikai tvirtinti. Be to, ji pageidauja didesnio politikų įsitraukimo. Ypač turint omenyje, kad vienintelė Lietuva turi vadinamąjį „antiastravinį“ įstatymą bei realų norą nepirkti Astravo elektros.
„Latvijoje, Estijoje įstatyminio pagrindo nėra, todėl čia svarbi ta gera valia ir supratimas, kad visos trys Baltijos valstybės turi suprasti, kad negalima prekiauti ta elektra, kuri yra pagaminta kaimyninėje valstybėje ir kurioje veikia nesaugios branduolinės elektrinės“, – pasakoja I. Žilienė.
Tiesa, energetikos ekspertas Rytas Staselis neskuba tvirtinti, kad į Lietuvą tikrai teka baltarusiška elektra.
„Galim sakyt, kad yra pasilikus teorinė galimybė. Tai nereiškia, kad pati elektra patenka. Dėl įvairių veiksnių. Rusijos bendrovės neypatingai trokšta prekiaut baltarusiška elektros energija. Jiems reikia parduoti rusišką elektrą ir padėt Lukašenkai tokio noro nesijaučia, bent atviruose šaltiniuose“, – teigia energetikos ekspertas Rytas Staselis.
Visgi ar Lietuva padarė viską, ką galėjo, kad Astravo elektros išvengtų?
„Na, jeigu liko teorinė galimybė, matyt, ne visai užkirto. Kūrėm metodiką, įtikinom ją priimti latvius ir estus, tuo metu mūsų VERT jos nepatvirtina ir mes liekam vėl kvailio vietoj“, – kalbėjo R. Staselis.
Dabar atsakomybė jau kris naujai, centro dešiniųjų, valdžiai.
„Tiek diplomatines priemones, tiek teisines, nes vėl pažeista teisė, tiek technines priemones. Tai naujos Vyriausybės bus klausimas, kaip tų priemonių arsenalą efektyviai išnaudoti“, – sako D. Kreivys.
Kitą savaitę dėl padėties elektros rinkoje žada tartis ir Baltijos šalių tarnybos, ir ministrai.
