Jie panaudojo akvaponikos sistemą – joje į vandenį suleidusių augalų šaknis tręšia čia plaukiojančios žuvys, o augalai valo žuvims vandenį. Taip derlius užauga dažniau ir greičiau, tad sprendžiamos ir maisto trūkumo problemos.
Akvaponikos sistema žuvų ūkyje Klaipėdos rajone. Uostamiesčio universiteto mokslininkai atlieka unikalų mūsų šalyje eksperimentą – augina daržoves ir prieskonius kuriems nereikia nei trąšų, nei žemių. Jų šaknys vandenyje, o augalais rūpinasi po jomis plaukiojančios žuvys.
„Mes šeriame žuvis, žuvys irgi šalina, susidaro atliekos. Ir šitos atliekos yra panaudojamos augalų auginimui. Tai labai tvari, draugiška aplinkai sistema“, – aiškina Klaipėdos universiteto akvakultūros specialistas Gintautas Narvilas.
Tiesa, reikalingas ir tarpininkas – bakterijos, kurios skaido žuvų išskiriamą amoniaką ir verčia jį į nitratus, o šiuos naudoja augalai: „Yra biofiltras, judančios dalelės su tokia biomediją, kuriu turi didelį paviršiaus plotą ir čia apsigyvena mikroorganizmai.“
Naudos yra ir pačioms žuvims. Augalai valo vandenį, tad jo keisti bei išpilti nereikia. Mokslininkai tvirtina, kad eksperimentas pavyko. Mat kol kas tik aiškinosi kokie augalai tokioje sistemoje auga geriausiai bei kokios žuvys tam tinkamiausios.
„Šiuo atveju yra auginama alpinė šalvis, kadangi tai šaltavandenė, šaltamėgė žuvis. Šiaip modelinė žuvų rūšis gali būti afrikinis šamas, europinis šamas, eršketas, vaivorykštinis upėtakis, paprastasis karpis“, – sako Klaipėdos universiteto profesorius Ramutis Klimas.
„Mums pavyko užauginti mėtą, balzamitą, raudonėlį, salierą, porą. Bet, aišku, puikiausiai auga salotos“, – kalba botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.
Eksperimentui pasibaigus, mokslininkai pareina prie kitos stadijos – pradės daržoves bei prieskonius auginti jau tiesioginiam žmonių naudojimui. Mat naudojant tokią sistemą šios užauga kur kas greičiau nei įprastos pasodintos žemėje, tad ir derlių galima nuimti greičiau bei dažniau. Nebereikia laukti ir tinkamo sezono – augalai veši visus metus.
„Jei yra azotas, tai žmonėms iš karto klausimas ar sveika valgyti. Užauginti gėles, tai viskas tvarkoj, bet ar galima panaudoti mitybai. Taip – galima. Nes azoto nitratai augaluose neviršijo normos“, – aiškina A. Klimienė.
Net eteriniai aliejai, kuriems įprastai reikia saulės ir lauko, taip užaugintuose prieskoniuose kaupiasi. Tokius eksperimentus Klaipėdos universiteto mokslininkai vykdo dešimtyje Lietuvos ūkių. Vieno jų savininkas įprastai augina žuvis, kurias tiekia mūsų šalies prekybos centrams. Tad ir akvaponikos sistema užaugintų augalų bei žuvų eksportuoti neketina.
„Lietuviams. Jei tvarus ūkis, tai ir turi vietoj likti viskas. Ir žuvis ir augalai. Manau, Lietuvos rinkai. Va, gali būti – žuvis ir prieskoninės žolelės magaryčių“, – sako UAB „Noras LT“ gamybos vadovas Karolis Dignaitis.
Nors Lietuvoje akvaponika dar tik žengia pirmuosius žingsnius, vakarų šalyse veikia milžiniški tokios sistemos ūkiai. Teksaso gyventojas rodo savo derlių. Ekonomiškesnis pavyzdys – sistemai sukurti amerikietė panaudojo paprastus plastikinius butelius.
