Jau netrukus elektros tiekėjai pradės vartotojų medžioklę. Kadangi nuo sausio pirmosios Lietuvoje atsiveria laisva rinka ir mažmeninės kainos buitiniams vartotojams nebebus reguliuojamos, o patys gyventojai galės rinktis, su kuriuo tiekėju bei kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Vadinamasis energetikos rinkos liberalizavimas vyks keliais etapais.
Pirmiausia nuo monopolijos atsijungs daugiausiai – per 5 tūkstančių kilovatvalandžių elektros per metus suvartojantys gyventojai bei įmonės.
Ir tokių objektų šalyje yra beveik 100 tūkstančių. O vėliau, nuo 2021-ųjų iki 2023-iųjų tiekėją galės pasirinkti ir likusieji. Ir panašu, kad vis rimtesniais rinkos žaidėjais nori tapti atsinaujinančių arba žaliųjų energijos šaltinių tiekėjai.
Tiesa, tautiečiams labiausiai rūpi ne iš ko jų vartojama elektra bus gaminama, o kiek ji kainuos:
„Žmonėms aš nemanau, kad labai svarbu, kad būtinai energija būtų žalia. Manau, kad kaina yra pagrindinis rodiklis.“
„Priklauso nuo to, kiek ta kaina skirsis. Stengiuosi, kad būtų žaliau, bet jei kaina drastiškai skirsis, tai žiūrėsiu į pigesnę pusę.“
„Man atrodo saulė geriau. Geriau švaresnė energija, tai mano nuomonė.“
„Man asmeniškai būtų geriau, kad ir švara, ir kad pigiau būtų.“
Monopoliją prarandantis didžiausias šalies dujų ir elektros tiekėjas „Ignitis“ taip pat žada pasiūlyti atlernatyvių šaltinių, mat tai jau tampa neišvengiama.
Europos Sąjunga iki 2050 metų planuoja, kad žalioji energetika galutinai išstums tradicinę. Tiesa, kol kas tokių atsinaujinančių šaltinių kaip vėjo, saulės ar vandens energijos išgavimo savikaina dažnai yra didesnė nei anglies ar naftos, tačiau pasak „Ignitis“ atstovo Andriaus Kavaliausko, išaugusi konkurencija ilgainiui kainas sulygins.
„Žalia energija taip pat priklauso nuo rinkos faktorių. Ji gali kainuoti pigiau, gali kainuoti brangiau ir čia yra kiekvieno tiekėjo konkurencinis pranašumas, kiek pigiai tą žalią energiją gali patiekti. Esu tikras, kad pamatysime ir nuolaidas žaliajai energijai, net ir nemokamą žalią energiją“, – sako padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas.
Pagal Europos Sąjungos direktyvas, bendrijos šalyse iki 2020-ųjų metų atsinaujinantys energijos ištekliai turi sudaryti penktadalį arba 20 procentų visos rinkos. Ir Lietuva šį rodiklį jau viršijo. Su 25 procentais iš visų 28 valstybių užimame gana aukštą 9 vietą. O kuri žalioji energija labiausiai išplitusi?
Naujausiais duomenimis, net 56 procentai vadinamosios švariosios elektros pagaminama vėjo jėgainėse. 21 procentą sudaro biomasė – arba pjuvenų granulės, durpių briketai. Hidroelektrinėse išgaunama 19 procentų, o mažiausiai – 4 procentai atkeliauja iš saulės. Visgi, kiek švari yra atsinaujinanti energija? Štai iki tol, kol tokie didžiuliai sparnai pradeda išgauti elektrą, jų pačių gamyboje naudojamos netvarios medžiagos.
„Metalui pagaminti tai reikia jį iškasti, išlydyti, tam reikalingi ištekliai, bet yra paskaičiuota, kad vėjo elektrinė dirbdama tą nešvarą, sukurdama švarų produktą, atidirba per pusmetį“, – pasakoja asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis.
Vis populiarėjančios ir net ant šalies vadovų privačių namų stogų atsirandančios saulės baterijos finansinę naudą taip pat atneša ne iš karto. Skaičiuojama, kad iš saulės generuojama energija atsiperka po aštuonerių metų. Tiesa, Lietuvoje įsirenginėjantiems tokius elementus dalį išlaidų valstybė kompensuoja. Visgi ir saulė savo gėrio dykai nedalija – baterijų detales po kurio laiko reikia utilizuoti, o tai teršia aplinką.
„Plastmasės yra labai mažai naudojama. Antras dalykas, jos naudojamos 25 metus. Tai tik po 20 metų atsiras problemą, kur dėti. Bet tas pats buvo ir su plastikiniais buteliais. Tai taip ir stiklą dėsime“, – teigia bendrovės vadovas Linas Sabaliauskas.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad žalioji energetika yra ateitis, juolab, kad tradiciniai šaltiniai yra vis labiau apmokestinami už oro taršą, tačiau net ir technologijai tobulėjant būtini saugikliai, juk atsinaujinančios energijos šaltinis dažniausiai yra gamta, kuri nėra prognozuojama. Saulėtoje Kalifornijoje vasaros metu oras taip įkaito, jog saulės baterijose prikauptos elektros nebepakako gyventojams masiškai įsijungus kondicionierius. Tad greta žaliosios energijos reikalingos ir kitos alternatyvos.
„Be abejo atsinaujinanti energetika darosi vis labiau konkurencinga. Matome, kad Europoje naujos vėjo elektrinės, saulės elektrinės jau savo savikaina konkuruoja su tradicinėmis“, – kalbėjo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Nuo 2022 metų elektros tiekėją Lietuvoje galės jau rinktis kur kas didesnė visuomenės dalis – 720 tūkstančių vartotojų. Ir galiausiai 2023 metais – žmonės, gaunantys įvairias socialines išmokas, taip pat ir suvartojantys itin mažai elektros – sodo namelių, garažų savininkai. Jei iki to laiko vartotojai tiekėjo nepasirinks, jiems bus taikomas garantinis tiekimas iš ESO.
