Archeologė Greta valo indų šukes, kurias surado kasinėdama Švento Jono bažnyčios pamatus. Ją uostamiesčio bendruomenė planuoja atstatyti, tad čia ir vyksta archeologiniai tyrimai. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos stovėjusią bažnyčią sugriovė Klaipėdą okupavę sovietai. Kaip komunistams ir būdinga, visus vokiškos bažnyčios architektūros elementus jie supylė į po sprogimo atsivėrusią duobę, o ko nesunaikino – išsivežė į Rusiją.
„Iš pamatų būklės sprendžiame, kad būtent šiaurės vakarinis kampas nukentėjo sprogimo metu. Dėl to susidarė tokia ertmė ir nukentėjo bažnyčios pamatai“, – sako archeologė Raimonda Nabažaitė.
Vis dėlto, iš archeologinės pusės, toks okupantų poelgis – archeologams pažėrė gausybę radinių.
O radinys – kruopštaus rankų darbo maža kiaulytė – užminė mįslę.
„Sunku pasakyti, kam ji buvo naudojama, bet tikrai turėjo būti kažkur įsprausta. Nes turi, va, tokias kojytes, kur matosi tam tikri požymiai, kad kažkur ji buvo vis įdedama.“
Ne ką mažesnį smalsumą archeologams kelia ir dar vienas atradimas. Kasinėjant paaiškėjo, kad po bažnyčia driekėsi tuos laikus lenkianti šildymo sistema. Kaip ji veikė, archeologams vis dar mįslė.
„Virš kanalo būta ir grotelių, kurios ir buvo kaip laidininkas to šilumos srauto. Bet kaip įrenginys funkcionavo, spręsime po papildomų tyrimų. Iki tol bažnyčia buvo šildoma dujomis“, – pasakoja R. Nabažaitė.
Tiesa, tiesdami šią sistemą, senieji klaipėdiečiai nepagailėjo bažnyčioje palaidotų savo protėvių. Archeologai rado nemažai kaulų. Mat anuomet žymius klaipėdiečius laidojo tiesiog po bažnyčios grindimis.
„Įrengiant šitą įrenginį, buvo iškasta duobė ir pakelti žemiau esantys kapai. Ir ne viskas buvo išrinkta, nes yra likę tam tikrų likučių“, – teigia R. Nabažaitė.
Pastatyta XVI amžiuje, bažnyčia išgyveno tris gaisrus. Ji buvo miesto pasididžiavimas, o bokštas tarnavo kaip orientyras į Klaipėdą atvykstantiems laivams. Bažnyčia jungė ir iki karo uostamiestyje gyvenusią gausią liuteronų bendruomenę. Tad šios konfesijos atstovams jos atstatymas ypač svarbus.
„Mums tai yra svarbu. Aišku, ji gal didoka, todėl yra bendras sutarimas, kad čia šita bažnyčia papuoš Klaipėdos senamiestį, kuris po karo buvo susovietintas – visos bažnyčios nugriautos, sunaikintos. Tad tai bus traukos centras ne tik mums, bet ir miestelėnams, miesto svečiams“, – kalbėjo evangelikų liuteronų kunigas Reinholdas Moras.
Tokią pat, kokia buvo iki karo, Švento Jono bažnyčią klaipėdiečiai tikisi atstatyti iki 2027-ųjų. Tiesa, statybos gali užtrukti dėl pinigų stygiaus. Pastato atstatymui nuo pamatų reikia kone 18 mln. eurų. Dalį sumos klaipėdiečiai tikisi gauti iš šalies biudžeto.
