Prieš akis – garsieji Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslai. Tik ne statiški, o judantys. Vaizdai mainosi kaip tikroje realybėje, 360-ies laipsnių kampu, tereikia pasukti galvą. Trumpametražio animuoto filmo „Angelų takais“ režisierė Kristina Buožytė pasakoja, kad idėja šitaip atgaivinti didžiojo talento kūrinius kilo pamačius į virtualią realybę perkeltą Vincento Van Gogo paveikslą. O Čiurlionio, vaizdavusio magišką ir itin savitą pasaulį, darbai esą idealiai tinka tokiam projektui.
„Jo paveikslai yra kaip langas į menininko pasaulį. Tai virtualios realybės platforma leidžia peržengti to lango rėmus ir patekti į vidų“, – sako režisierė Kristina Buožytė.
O tame viduje – pasakos pojūtis. Čia galima girdėti upelio čiurlenimą, griaustinį ir lietų, atsidurti valtyje vidury jūros, nuskrieti į kosmosą. Visa tai – 60 animuotų ir į vientisą pasaulį sujungtų dailininko galvoje gimusių paveikslų.
Kaip teigia instaliacijos kūrybinis prodiuseris Vitalijus Žukas, per virtualius akinius matomi vaizdai leidžia tarsi pasinerti į autoriaus mintis, kurias jis išreikšdavo teptukais ir natomis. Instaliacijoje skamba ir ištraukos iš garsiųjų Čiurlionio simfonijų „Jūra“ ir „Pasaulio sutvėrimas“.
„Ten žmogus jaučiasi ne tai, kad užsidėjęs šalmą ant galvos, bet tikrai atsiradęs kažkokiam kitam išmatavime, kitoje realybėje. Tai ne tiesiog pabuvimas vienam paveiksle, o tai yra bandymas atstatyti dailininko vidinį pasaulį“, – pasakoja kūrybinis prodiuseris Vitalijus Žukas.
Pasak režisierės, visi Lietuvoje žino Čiurlionio pavardę, daugelis atpažintų jo kūrinius, tačiau…
„Tačiau kokį gylį šitas kūrėjas neša ir kodėl jis vienas iš žymiausių ir išskirtiniausių kūrėjų – nedaugelis patyrę per save. Tai labai tikiuosi, kad šitas kūrinys vėl atsuks dėmesį“, – teigia K. Buožytė.
Čiurlionis – vienas iš abstrakčiojo meno pradininkų Europoje, nepaisęs ribų tarp skirtingų meno formų, tad autoriai pusiau juokais kalba, kad būtent Čiurlionį galima vadinti multimedijos meno pirmtaku.
„Čiurlionis 20 a, pradžioje jau buvo tarpdisciplininis menininkas. Menininkas, kuris siekė sintezės tarp vaizdo, garso, šviesos, plokštumos, erdvės“, – kalbėjo Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.
Pasak galerijos vadovės, ši instaliacija papildo jau veikiančias parodas, skirtas Baltijos šalių simbolizmui ir kuriose yra ir Čiurlionio darbų. Koronaviruso akivaizdoje autoriai tikina pasirūpinę, kad kiekvienam, užėjusiam į parodą, panirti į magišką lietuvių talento pasaulį būtų saugu.
Virtualios realybės projektas jau pristatytas Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje, pernai Jungtinėje Karalystėje jis nuskynė apdovanojimą už meno ir technologijų laimėjimus. Lietuvos meno mylėtojams instaliacija pristatoma pirmą kartą.
