paveikslai

XI amžiaus auksiniai lobiai, grandinėlės, diademos, įvairūs vėriniai, atrasti Ukrainoje, šiuo metu – Lietuvoje, Vilniaus istorijų namuose. Visų eksponatų vertė – net 10 milijonų eurų. Paroda ne tik atskleidžia tuometinės Kijevo Rusios regiono turtingą paveldą, bet ir kelia svarbų klausimą – kas iš tikrųjų įkūrė Kijevo Rusią? Apie tai daugiau – TV3 žinių reportaže Lobiai – auksinės grandinėlės, įvairūs vėriniai – buvo atrasti Sachnivkos piliakalnyje, Ukrainoje.

30-metė marketingo vadybininkė Virginija Tulevičiūtė kuria neįtikėtino grožio paveikslus, naudodama unikalų ir netradicinį metodą – virves ir samanas. Jos kūriniai, kuriuose puikiai dera natūralūs elementai, įkvėpia ir žavi savo originalumu daugelį.   Virginijos meninė veikla prasidėjo 2016 metais, prieš Kalėdas, kai ji nenorėjo eiti į kitą darbą. Tuo metu ji nusprendė pagaminti eglutes iš sidabrinių eglės šakų, jas suklijuoti ir parduoti žmonėms.

Lietuvoje sudarytas kultūros vertybių sąrašas ir parengtas jų apsaugos planas karo atveju, jį planuojama išbandyti jau šį mėnesį.  Trečiadienį šis planas aptartas per uždarą Seimo Kultūros komiteto posėdį. „Planas yra, planas buvo pristatytas, jis sulaukė pritarimo.

Tautodailininkas iš Klaipėdos Saulius Birštonas tikina, kad Palangoje šio amato atstovai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Maža to, kad viskas brangsta, tai dar ir pirkėjai nusisuka, rasdami ženkliai pigesnių kinietiškų alternatyvų. Palangoje kalbintas vyras atskleidė, kiek vidutiniškai kainuoja paveikslai, taip pat pasidalijo asmenine patirtimi, kaip iškart gali pasakyti – pirks žmogus paveikslą ar tik ateis pasižvalgyti ir pasuks savais keliais nieko neįsigijęs.

Tam, kad parduotų savo kūrinius, menininkai apnuogina ne tik savo sielą, bet ir kūną. Vieni prie savo paveikslų pozuoja išsirengę, kiti – šoka pusnuogiai. Mergina prigludusiu triko plastiškai šoka. Už jos – spalvingas paveikslas. Tai vienas iš daugybės vaizdo įrašų, kuriais vilnietė dailininkė ir šokėja Modesta Butautytė, pasivadinusi Monisha, dalijasi per socialinius tinklus.

Deimantai, paveikslai ir prabangūs vynai gali būti ne tik pirkinys grožiui ir sielai, bet ir investicija. Lietuviai, anot verslininkų bei šių sričių žinovų, tokiomis investicijomis domisi vis labiau. Vyno mėgėjai perka vyną ir šampaną, kurių vertė bėgant metams gali kilti. Žėrinčių deimantų mylėtojai už retesnius spalvotuosius brangakmenius kloja dešimtis ir šimtus tūkstančių eurų.

Išgirdę apie 62-ejų laukuviškio Vlado Janavičiaus pomėgį nustemba ne vienas – vyras savo rankomis kryželiu išsiuvinėja gražiausius paveikslus. Vyras juokiasi, kad toks pomėgis „prilipo“ ir jau nebeįsivaizduoja geresnio būdo atsipalaiduoti.  Iš Kelmės rajono kilusį Vladą Janavičių gyvenimas vedė per daugybę skirtingų miestų – teko pagyventi Šiaulių rajone, Varputėnuose, vedęs persikėlė į Šilutę, o dabar gyvena Šilalės rajone, Laukuvoje.

Į Vilniaus benediktinių Šv. Kotrynos bažnyčios didįjį altorių sugrąžinti baroko dailininko Simono Čechavičiaus tapyti paveikslai, antradienį pranešė Bažnytinio paveldo muziejus. „Šiomis dienomis į savo vietą Šv. Kotrynos bažnyčios restauruotame didžiajame altoriuje sugrąžinti du pirmieji paveikslai“, – rašoma muziejaus pranešime. Apatiniame tarpsnyje pakabintas bažnyčios globėjai skirtas atvaizdas „Šv.

Pasienyje su Baltarusija Lavoriškių kelio posto pareigūnai pirmadienį sulaikė kontrabanda gabentų antikvarinių meno vertybių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vasario 20 d. vakarą Rusijos pilietis automobiliu „Volvo“ įvažiavo į Lietuvą. Muitinės pareigūnams jis deklaravo, kad neveža deklaruotinų prekių. Detaliai patikrinus automobilį rastos paslėptos 7 senovinės ikonos. Šventųjų paveikslai sulaikyti. Sulaikytų prekių vertė yra 534 eurai.

Dešimtys garsių menininkų paveikslų, įskaitant Vasilijaus Kandinskio ir Kazimiro Malevičiaus darbus iš Rusijos muziejų, po parodos liko įstrigę Seule dėl skrydžių draudimų, įvestų Maskvai surengus invaziją į Ukrainą, pirmadienį pranešė parodos organizatoriai.

Pamatę Anglijoje gyvenančios šilutiškės Neringos Petrošiūtės tapytus paveikslus daugelis net neįsivaizduoja, jog ji – savamokslė, o dieną dirba kokybės inžinierės darbą. Neįtikėtinai realistiški senų moterų paveikslai pavergė meno mylėtojų širdis, o Neringos siunčiama žinutė paprasta – senatvė yra tobulai graži.

Pirmasis Lietuvos vadovas po Nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis Valdovų rūmams padovanojo savo tėvo Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir dailininko Kazio Šimonio paveikslus, kuriuose vaizduojami Valdovų rūmai. V. Landsbergio-Žemkalnio piešinys „Vilniaus Žemutinės pilies rekonstrukcijos bandymas“ sukurtas 1949 metais, kai autorius gyveno Australijoje.

Norite pasigrožėti žymių Lietuvos dailininkų paveikslais? Keliaukite ne į muziejų, o į Seimą. Politikams užsigeidus, muziejai jiems nemokamai skolina garsių autorių paveikslus. Kai kurie kabinami parlamento koridoriuose, o kai kurie įsigudrina jais papuošti savo asmeninius kabinetus. Be to, už kūrinių draudimą sumokame mes visi – tam politikai asmeninių lėšų nenaudoja ir atkerta, kad jų kabinetai atviri visiems, tad ir kūriniai eksponuojami visuomenei.

Pablo Picasso „Moters galvos“ ir Pieto Mondriano „Malūno“ vagystė pagaliau išnarpliota – net devynerius metus siūlo galo ieškoję Graikijos policijos pareigūnai sostinėje Atėnuose galiausiai rado vagį, pagrobusį du žymius paveikslus. Pričiuptas vagis prisipažino pats – 49-erių vyras paveikslus pavogė įsibrovęs per mažas balkono duris į šalies Nacionalinę Galeriją 2012 metais.

Žymūs paveikslai, ar ne ką mažiau garsios muzikos bei meno pasaulio asmenybės puikiai dera su lietuviškomis riešinėmis. Panevėžietės tautodailininkės rankose gimsta išskirtiniai rankdarbiai: nuo tradiciniais raštais puoštų dailių riešinių iki karoliukais išmegztų žinomų žmonių portretų. Visuomenininkė Viktorija Poluznovaitė puošiasi išskirtinėmis riešinėmis. Ant jų išmegztas žymios mūsų tautos rašytojos Žemaitės portretas.

21-erių Adelė Bražėnaitė užsiima ypatinga meno sritimi – tautodaile. Dar būdama labai jauna, mergina pradėjo kurti liaudies meną, šiuo metu ji yra sudalyvavusi daugybėje parodų bei konkursų ir yra šios meno srities profesionalė. Apie savo kelią į tautodailę ir jos svarbą, portalui tv3.lt pasakoja menininkė Adelė Bražėnaitė.

Nyderlandų policija antradienį sulaikė 58 metų vyrą, įtariamą pernai pavogus iš šalies muziejų du paveikslus, nutapytus Vincento van Gogho ir Franso Halso. Vyras buvo sulaikytas savo namuose centriniame Barno mieste dėl įtariamos V. van Gogo „Klebonijos sodas Niunene pavasarį“ (De pastorie in Nuenen) ir F. Halso „Du besijuokiantys berniukai“ (Twee lachende jongens) darbų vagystės, pažymima policijos pranešime. Tačiau policija dar nerado nė vieno iš paveikslų.

Įspūdingas XV amžiaus Flamandų šedevras – 12 detalių plokščių altorėlis – ir vėl prieinamas žmonių akims. Vienas svarbiausių ankstyvojo Renesanso meno kūrinių buvo uždažytas, dalimis pavogtas ir paslėptas nacių. Tiesa, dabar jis jau saugus – Belgijoje jį saugo neperšaunamo stiklo korpusas. Pilnai restauruotas po daugiau nei šimtmečio jis sugrįžo į Švento Bavo katedrą. „Jie buvo tapytas labai kruopščiai, iki mažiausiu detalių.

Aukcione Vicento van Gogho paveikslas parduotas net už 13 milijonų eurų, o Briuselyje duris atvėrė garsiausio pasaulyje gatvės menininko Banksy paroda. „Sotheby’s“ aukciono Paryžiuje pažiba – prieš 134-erius metus Vincento van Gogho nutapytas paveikslas „Gatvės peizažas Monmartre“. Tai – vienas iš 200 paveikslų, kuriuos olandų tapytojas sukūrė dvejus metus gyvendamas Paryžiuje. Viešai šis kūrinys nebuvo prieinamas daugiau nei šimtmetį po to, kai paveikslą įsigijo viena prancūzų šeima.

Menininkei anksčiau savo pačios mėnesinių kraujas kėlė pasišlykštėjimą, bet dabar ji jį naudoja kaip veido kaukę. Gabrielle Schlegel (22) pastebėjo, kad menstruacijų kraujas veido odai suteikia švytėjimo. Kiekvieną mėnesį ji juo taip pat tapo paveikslus. Mergina sako, kad užuot bijojusi „tos dienos“, dabar ji yra vienyje su motina gamta, rašoma dailystar.co.uk. Kai 13 metų jai prasidėjo mėnesinės, Gabrielle jautė gėdos jausmą. Per visą paauglystę mėnesinės jai buvo tikra našta.

Kaunietė medikė stebina savo darbais. Moteris siuvinėja kryželiu, tačiau tai, kas atgimsta jos paveiksluose, stulbina net patyrusius muziejininkus. Kaunietė siuvinėja žymiausio lietuvių dailininko Čiurlionio tapybos darbus. „Tai yra pirmasis Čiurlionio paveikslas – vienas dalykas jis yra pats nuostabiausias man paveikslas, jis mane sužavėjo dar paauglystės laikais“, – sako siuvinėtų paveikslų autorė Audronė Zupkienė.

Trumpa atgaiva akims ir sielai. Didįjį lietuvių talentą – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį – nuo šiol galima ne tik pamatyti ar išgirsti, bet ir patiems pasijusti tarsi jo paveikslų viduje. Nacionalinėje dailės galerijoje pradeda veikti virtualios realybės kelionė po Čiurlionio pasaulį, tam tereikia užsidėti specialius akinius. Instaliacija jau pelnė tarptautinių apdovanojimų, o tautiečiams lietuviai kūrėjai ją pristato pirmą kartą. Kviečiame į neįprastą pasaulį Čiurlionio akimis.

Pasaulį apėmus koronaviruso pandemijai – į skaitmeninę erdvę persikėlė ir pasaulio meno šedevrų aukcionai. Bet jau kitą savaitę Londone įvyks pirmos gyvos milijonų vertų meno kūrinių varžytinės. O kol Pikaso, Miro, Rembranto ir kitų genijų kūriniai nenukeliavo į privačias kolekcijas – kviečiame į juos pasižiūrėti.

Fengšui specialistai, būrėjai, magai ir astrologai yra įsitikinę, kad kai kurie daiktai, esantys namuose, pritraukia blogą energiją. Jų teigimu, yra net keliolika daiktų, kurių geriau savo namuose nelaikyti.  Sužinokite, kokie daiktai pritraukia blogą energiją ir neleidžia jums gerai jaustis.  1 Suplyšę, netinkami dėvėti drabužiai ir batai;  2. Įtrūkę indai. Valgomieji indai simbolizuoja šeimą, todėl jeigu turėsite skilusių, gali būti, kad ir šeimoje atsiras nesantaika.

Mįslingi paveikslėliai ir piešiniai puikiai gali nusakyti jūsų asmenybę.  Paprastas paveikslėlis gali papasakoti jūsų norus ir siekius. Įdėmiai įsižiūrėkite į esantį piešinį. Ką matote? Gorila – esate nepriklausoma ir vertę turinti asmenybė. Jums svarbiausia jūsų asmeninė erdvė ir visuomet stengiatės skirti laiko sau. Tigras – mėgstate rizikuoti įvairiose situacijose, jums nėra nieko neįmanomo, jei sugalvojote, tai būtinai ir sieksite savo tikslo.

Apsuptos gamtos manekenės pozuoja fotografui. Kai kurios žiūri tiesiai į fotoobjektyvą, kitos – svajingai stebi aplinką. Visas šias nuotraukas sieja viena paslaptis. Šie kadrai – tikroviškai nutapytų paveikslų. Įstabių portretų autorystė priklauso menininkui Yigaliui Ozeriui. Jo specializacija – tikroviški žmonių portretai. Kalbėdamas apie savo techniką, tapytojas pabrėžia, kad kiekvienas darbas prasideda nuo gražios moters. Nuotraukoms koreguoti niujorkietis naudoja fotošopą.

2016 m. lapkričio pradžioje Palangos miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 20 tūkst. eurų įvertintų paveikslų ir medinių skulptūrų vagystės. Netrukus tyrimą perėmė Klaipėdos pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą dėl velionio tėvo, garsaus Palangos tapytojo, dingusių paveikslų inicijavo jo dukra, tad pareigūnai uoliai ėmėsi ieškoti ne tik didelę materialinę, bet ir didelę moralinę vertę turinčio turto.

Itin specifinė, bet gana populiari verslo niša Palangoje – prekyba paveikslais – išgyvena sunkius laikus. Bent taip tvirtina Basanavičiaus gatvės prieigose įsikūrę prekeiviai. Už galvos juos griebtis verčia ne tik sumenkę poilsiautojų srautai, bet ir beatodairiškas taupumas. Žmonės linkę itin stipriai derėtis, o nesulaukę pardavėjų palankumo tik numoja ranka ir dar vieną kitą riebų žodį lepteli. Susimąstė apie emigraciją 16 vasarų iš eilės, tiek suskaičiuoja 62 metų prekeivė Liudmila.

Jau netrukus į Lenkiją, Krokuvą, iškeliaus žymiausio lietuvių dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų paroda, ji apdrausta rekordine suma - 15 mln. eurų. Ši spalio 15-ąją prasidėsianti ir iki kitų metų sausio pabaigos truksianti paroda bus renginių ciklo Krokuvoje dalis - renginiai skirti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui. „Nelabai dažnai turime tokių projektų. Bet tai yra 15 mln. eurų suma, yra apie 100 darbų.

Jeigu tik atsiranda galimybė, stengiamės nuolatos parodyti labai gražius automobilių piešinius. Nors jie būna labai gražūs, tačiau jie tuo pačiu būna ir labai brangūs. Tačiau Artūro Scheningo piešiniai yra ne tik gražūs, bet ir pakankamai pigūs. Talentingas dailininkas šiuo metu gali pasiūlyti net 21 paveikslą, kuriuose vaizduojami šeštame, septintame ir aštuntame dešimtmečiuose gaminti lenktyniniai automobiliai.

Pasirodo, jog baisusis Adolfas Hitleris, dar prieš tai, kai milijonų žmonių gyvenimus pavertė košmaru iš tiesų labai mėgo meną ir tapė. Jis netgi buvo pateikęs savo paveikslus Menų akademijai Vienoje, tačiau jie du kartus buvo įvertinti neigiamai ir pavdinti „nepritampančiais prie meno“. Tačiau visgi labai keista, jog prieš tapdamas didžiuoju tironu jis mėgo tapyti gėles, peizažus, pastatus ir monumentus.

Pasirodo, jog baisusis Adolfas Hitleris, dar prieš tai, kai milijonų žmonių gyvenimus pavertė košmaru iš tiesų labai mėgo meną ir tapė. Jis netgi buvo pateikęs savo paveikslus Menų akademijai Vienoje, tačiau jie du kartus buvo įvertinti neigiamai ir pavdinti „nepritampančiais prie meno“. Tačiau visgi labai keista, jog prieš tapdamas didžiuoju tironu jis mėgo tapyti gėles, peizažus, pastatus ir monumentus.

Šiandien Vilniuje prasidėjo tradicinė dvidešimtoji Vilniaus miesto šventė – „Sostinės dienos“. Jubiliejinis festivalis šiemet vyksta jau 20 kartą. Nuo pat ankstyvaus ryto Gedimino prospekte zujo žmonės, prekybininkai statė palapines ir dėliojo prekes, menininkai ruošė erdves kūrybinėms dirbtuvėms ir kabino paveikslų ekspozicijas. Šiemet ypač daug dailininkų pristato savo kūrybą - Gedimino prospektas virto didžiule paveikslų galerija.

LRT.lt „Snoro“ bankroto administratorius pirmajame aukcione sėkmingai pardavė keturis „Snoro“ bankui priklausiusius paveikslus. Du iš jų parduoti už didesnę, nei buvo nustatyta pradinė pardavimo kaina, kiti du – už pirminę įvertinimo kainą. Kartu kuriančių Baltarusijos menininkų Vladimiro Česlerio ir Sergejaus Voičenko paveikslas „Dramblys“ parduotas daugiau nei dvigubai brangiau, nei buvo įvertintas. Iš viso už parduotus paveikslus surinkta daugiau nei 14 tūkst. litų.

Buvęs JAV prezidentas Džordžas V. Bušas nustebino pasaulį ne tik savo gebėjimu valdyti teptuką, bet ir talentu naudotis interneto paieškos sistemomis. Meno kritikai pastebėjo, kad 30 aliejiniais dažais tapytų Dž.

Iki gegužės 1 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre (Laisvės al. 71) eksponuojama tapybos paroda „Dailininkas Stasys Sčesnulevičius: šešėlyje likusi kūryba“. Stasys Sčesnulevičius (1905–1979) – naujai atrastas vardas XX a. vidurio lietuviškosios dailės kontekste. Per gyvenimą autorius sukūrė gerokai virš tūkstančio tapybos darbų, tačiau iki šiol visuomenei žinomas kaip Kauno technologijos universiteto docentas ir technikos mokslų daktaras.

Michaelis Fennelis – išskirtinis menininkas, naudojantis išties keistoką priemonę savo kūryboje. Paskutiniuosius 16 metų jis tobulina ypatingą techniką – dūmais ant medinių plokščių kuria itin įtaigius paveikslus, rašo odditycentral.com. Žinoma, savo tapymo dūmais technikos paslapties menininkas neišduoda, tik priduria, kad dūmai kaip tapymo priemonė tikrai turi trūkumų, ja linijos neišeis nupiešti, greičiau jau popierius užsidegs ir studija supleškės.

Meksikiečių menininkas Omaras Ortizas kuria neįtikėtinus darbus! Jo paveiksluose nuogi moterų kūnai atrodo kaip nuotraukos, o ne kaip tapybos darbai. Talentingas menininkas nuogų moterų portretus dedikavo tokiems madų žurnalams kaip VOGUE ir ELLE, kuriuose jau spėjo ir padirbėti.

Nuogas moters kūnas visada viliojo vyrus, todėl nenuostabu, jog jis dažnai buvo vaizduojamas ir paveiksluose, tačiau bėgant šimtmečiams grožio standartai kito... Tai galite pamatyti ir žymiausiuose paveiksluose.

Nuogas moters kūnas visada viliojo vyrus, todėl nenuostabu, kad jis dažnai buvo vaizduojamas ir paveiksluose, tačiau bėgant šimtmečiams grožio standartai kito... Tai galite pamatyti ir žymiausiuose paveiksluose.

Tikras menininkas iš bet ko gali sukurti įspūdingus kūrinius. Štai Baltarusijos gyventoja Ludmila Zhizhenko žadą atimančius piešinius kuria nafta, rašo odditycentral.com. Iš pradžių moteris tapė akvarele, o nuo 2009-ųjų pasirinko naują ir neįprastą tapybą nafta. Ludmilos paveikslai dvelkia senove, primena senas pageltusias praėjusio amžiaus nuotraukas. Savo paveikslams moteris naudoja naftą, išgaunamą Gomelio regione. Vienam paveikslui nutapyti moteriai reikia apie 10 gramų naftos.

Šių metų lapkričio 21 d.  18 val. Kaune esančioje galerijoje „Aukso pjūvis“  atidaroma garsaus lietuvių dailininko išeivio Vytauto Kasiulio (1918-1995) kūrybos paroda. Didžiąją parodoje eksponuojamos kolekcijos dalį sudaro kūriniai iš švediškojo V. Kasiulio kūrybos laikotarpio (XX a. 6 – 7 dešimtmečiai) – tai spalvotos litografijos, lino raižiniai, pastelės. Tarp jų – dailininko pamėgtos figūrinės kompozicijos, peizažai, natiurmortai, autoriaus parodų Švedijoje afišos.

Argentinietis menininkas Leandro Grandato kuria paveikslus dažus išpurkšdamas akimis! Dėl keistos viziologijos įtraukęs akvarelę per nosį jis gali dažus išpurkšti akimis. Savo sugėbėjimą išpurkšti skystį akimis Granato pastebėjo dar ankstyvame amžiuje ir dabar išnaudoja tai kurdamas paveikslius ir, aišku, juos pardavinėdamas... "Nuo vaikystės žinojau, jog mano nosis tarsi sujungra su akimis kokiu tai būdu. Bėgant metams supratau, jog galiu per akis išpurkšti skystį įtraukdamas jį per nosį.

Policijos pajėgos pašalino keturis paveikslus iš Sankt Peterburgo „Valdžios muziejaus“, jie atiduoti tyrimams, praneša rusų žiniasklaida. Oficialiame pareiškime teigiama, kad policija tikrino informaciją apie muziejuje eksponuojamus paveikslus, galinčius pažeisti esamą teisėtvarką.

Basanavičiaus gatvė Palangoje vasarą dažniausia primena tikrų tikriausią bičių avilį. Tačiau šios poilsiautojų itin pamėgtos gatvės prieigose jau daugelį metų galima surasti tikrą ramybės kampelį. Vietą, kurioje prekiaujama paveikslais ir kitais meno kūriniais – poilsiautojai dažniausiai palydi akimis. Eidamas pro šalį stabteli tik vienas kitas. O piniginė iš kišenės ar krepšio ištraukiama tik itin retais atvejais.

Ericas Wilsonas yra vienas iš talentingiausių laukinę gamtą vaizduojančių menininkų. Per pastaruosius 20 metų jis nupiešė įvairių rūšių nykstančius gyvūnus, naudodamas įvairias medžiagas nuo aliejinių dažų iki pastelės. E. Wilsonas užaugo Škotijoje ir savo vaikystės metais jis surado savo meilę gamtai. Jau nuo mažens išryškėjo menininko talentas. Priešingai nei daugelis jo kolegų jis nenaudoja nuotraukų tapydamas savo darbus.

Birželio 27 d. 16 val. 55 min. į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK kreipėsi V.A.G. (gimęs 1936 m.), kuris pareiškė, kad tą pačią dieną apie 13 val. Vilniuje, Arklių g., iš jo buto neaiškiomis aplinkybėmis dingo pareiškėjo tapyti paveikslai. Nuostolis – 20 000 litų.

Druskininkai jau seniai tapo neatskiriama M. K. Čiurlionio biografijos dalimi: tai ne tik grįžimas į M. K. Čiurlionio dailę ar muziką, bet ir į M. K. Čiurlionio laiką, pabrėžia M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus darbuotojai, kurie ruošiasi muziejaus 50-mečio paminėjimui.

Ar kada nors teko matyti paveikslą, kuris atrodo kaip fotografija? Būtent tuo ir unikalūs ispanų menininko Juano Francisco Caso darbai, mat iš pirmo žvilgsnio primenantys nuotraukas, iš tiesų jie piešti paprastu tušinuku ar pieštuku. Šie paveikslai pasižymi itin originaliais kompoziciniais ir erdviniais sprendimais, o realybės iliuzija nepalieka abejingu, be to, kaip juokauja pats menininkas, tam reikia kur kas pigesnių priemonių nei tradicine tapyba užsiimantiems menininkams.