Kremliaus derybininkai ir toliau reikalauja stabdyti Aljanso plėtrą į Rytus, tačiau Vakarai nuolaidžiauti neketina. Po keturias valandas trukusių kalbų abiems pusėms pavyko sutarti tik nenutraukti ant plauko kabančio dialogo ir surengti daugiau susitikimų.
NATO būstinėje Briuselyje, šaltais veidais Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sveikina Rusijos gynybos viceministrą ir delegacijai vadovaujantį užsienio reikalų viceministrą Aleksandrą Gruško.
Prieš atvykdamas į NATO ir Rusijos Tarybos posėdį jis pareiškė, kad šis susitikimas tarp Maskvos ir 30-ties Aljansų narių – tiesos akimirka. Esą čia ir paaiškės, ar NATO rimtai vertina Rusijos reikalavimus suteikti Maskvai naujas saugumo garantijas, kurių Kremlius reikalauja prie Ukrainos sienų sutelkęs šimtatūkstantinę kariauną.
„Įveikti mūsų požiūrio skirtumus nebus lengva, tačiau teigiamas ženklas, kad visos NATO sąjungininkė ir Rusija atsisėdo prie to paties stalo. Du metus to padaryti nepavyko“, – teigia NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
NATO būstinėje vykstantis susitikimas – jau antras šią savaitę, tačiau abiejų pusių diplomatai abejoja, kad šių sudėtingų kalbų metu pavyks pasiekti diplomatinį proveržį.
Pirmasis derybų raundas pirmadienį įvyko Ženevoje. Jame Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas susitiko su amerikiečių delegacijai derybose vadovaujančia Wendy Shermanm – viena geriausių amerikiečių diplomačių, kuri dėl savo išskirtinių derybinių sugebėjimų ir žilų plaukų pravardžiuojama sidabrine lape. Abi pusės aštuonių valandų kalbas pavadino pozityviomis, tačiau pripažino, kad proveržio siekiant deeskaluoti situaciją prie Ukrainos sienų pasiekti nepavyko.
„Kol kas reikšmingos priežasties optimizmui nematome“, – komentuoja Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kaip pirmadienį taip ir šiandien rusai toliau kartoja, kad nori, jog NATO į juos pradėtų žiūrėti rimtai, ir reikalauja įsipareigoti, kad Sakartvelas ir Ukraina niekada nebus priimtos į NATO. Aljansas ne tik nesiplės į Rytus, bet ir atitrauks savo pajėgas ir ginkluotę ten, kur jos buvo prieš 25-erius metus – į Vokietiją — taip Rytų Europą paliekant Rusijos įtakos sferoje. Sąjungininkai tokius siūlymus toliau atmeta, o norint kalbėtis apie saugumo garantijas, Rusijai pirmiausia siūlo nuo Ukrainos sienų atitraukti kariuomenę.
„Dabar pasienyje yra 100 000 karių, akivaizdu, kad jeigu šie kariai būtų grąžinti į kareivines, arba būtų signalų, kad taip bus daroma, būtų akivaizdus būdas parodyti norą deeskaluoti situaciją“, – teigia Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
Ukrainos pasienyje esančioje Voronežo srityje Rusijos kariams ir toliau ruošiantis kariniams veiksmams, derybas stebintys apžvalgininkai sako, kad rusai akivaizdžiai nori rezultato čia ir dabar, o svarbiausia parodyti, kad Maskva gali nepaisydama kitų šalių norų spręsti regiono likimą. Amerikiečiai atkerta, kad sąjungininkams už nugaros jokių susitarimų dėl Europos saugumo būti negali.
„Jokių kalbų apie Europą be Europos, jokių kalbų apie Ukrainą be Ukrainos. Ir tai tikrai yra mūsų mentalitetas“, – tikina J. Psaki.
Pasibaigus susitikimui NATO generalinis sekretorius sako, kad Rusijai nusprendus eiti ne diplomatiniu, o konfrontacijos keliu, Aljansas pasiruošęs kariniam konfliktui. Rusijai įsiveržus į Ukrainą žadama sustiprinti karines pajėgas Rytiniame NATO flange, o Rusiją atjungti nuo tarptautinių bankinių mokėjimų sistemos ir įvesti kitas drakoniškas ekonomines sankcijas.
„Sąjungininkai iš savo pusės patvirtino savo atvirų durų politiką ir teisę kiekvienai šaliai pasirinkti norimas saugumo garantijas“, – kalba J. Stoltenbergas.
Paskutinis ir trečiasis derybų raundas tarp Rusijos ir Vakarų iš Briuselio persikels į Vieną, kur diplomatai ietis surems Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos formatu. Vienoje prie derybų stalo galiausiai sės ir Rusijos invazijos akivaizdoje atsidūrę Ukrainos atstovai.
