Nacionaliniame vėžio institute po operacijos sveiksta Natalija. Viešumo kiek privengia, bet apie ligą kalba noriai. Moteris čia jau antrą kartą. Prieš penkerius metus pirmą kartą čia pakliuvus diagnozė šokiravo, dabar dar kartą užklupusią ligą moteris pasitiko ramiau.
Koks bus tolesnis gydymas, medikai dar sprendžia. Gali būti, kad Natalijai reikės chemoterapijos: „Užsimena gal ji bus. Bet dar negalutinai.“
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė sako, kad daliai krūties vėžio diagnozę išgirstančių pacienčių chemoterapijos net nereikėtų, jeigu galima būtų taikyti inovatyvų gydymą. Tačiau šie moderniausi ir naujausi gydymo metodai Lietuvos pacientėms ne iš karto prieinami – iki Lietuvos jie ateina tik po kelerių metų, kol nusprendžiama juos kompensuoti.
„Yra taikinių terapijos medikamentai, kurių mes sulaukiame, ir sėkmingai skiriame, ir matome rezultatus, tačiau kiekvienais metais ateina naujų vaistų. Ir vėl gi tenka jų laukti. O juk yra kiti krūties vėžio tipai, kitos pacientės, kurioms iki šiol kompensuojami taikinių terapijos metodai netinka pagal ligos pobūdį, ir joms reikalingi kiti, ir jos jų laukia“, – sako onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė.
Štai todėl, kaip rodo statistika, moterų sergančių trečios ar ketvirtos stadijos vėžiu išgyvenamumas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, trumpesnis.
Europos Sąjungoje – 81 procentas, Lietuvoje – 76 procentai. Skirtumas – 5 gyvybės iš šimto sergančiųjų. Medikai skaičiuoja, kad laukti inovatyvaus gydymo tenka ir su kitomis vėžio formomis susiduriantiems pacientams, o jų kasdien vis daugiau.
Statistika rodo, kad kiekvieną dieną vėžio diagnozę išgirsta 50 žmonių, per metus – 18 tūkstančių. Viena dažniausių diagnozių tarp vyrų – prostatos vėžys tampa jau lėtine liga. Tačiau inovatyvūs vaistai, galintys padėti greičiau sveikti, mūsų šalį, kaip skaičiuoja medikai, pasiekia maždaug ketveriais metais vėliau nei kitas Europos Sąjungos valstybes.
Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas sako, kad pagrindinė problema, kodėl pacientai gyvybiškai svarbaus tyrimo ar vaistų laukia metų metais.
„Pasaulyje mes neatrodome gerai, Lietuvoje onkologinių vaistų prieinamumas yra ganėtinai lėtas. Statistika rodo, kad maždaug dešimt kartų daugiau laiko trunka inovatyviam vaistui pasiekti Lietuvos pacientą nei, tarkime, Vokietijoje“, – pasakoja centro vadovas Laimonas Griškevičius.
Lietuvos urologų draugijos prezidentas vardina priežastis: kalti lėtai ir ne visada skaidriai sprendimus priimantys politikai.
„Visų pirma, mums, kaip medikų bendruomenei nepaaiškinama, kodėl vieną ar kitą vaistą nusprendžiama padėti į rezervinį vaistų sąrašą, arba nefinansuoti kokio nors naujo modernaus tyrimo“, – teigia urologas Mindaugas Jievaltas.
Medikai skaičiuoja, kad Lietuvos ekonomika auga jau ne vienerius metus iš eilės. Tačiau sveikatos priežiūrai lyginant su bendru vidaus produktu valstybė išleidžia tik puspenkto procento, dar daugiau nei du procentus susimoka patys pacientai. Bet net ir tai, per 6,5 procento BVP, yra vienas mažiausių rodiklių iš ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių šalių.
Labiau išsivysčiusios šalys sveikatos priežiūrai skiria beveik 10 procentų BVP. Todėl medikai vieningai tvirtina, esą padėtį pagerintų tik didesnis finansavimas sveikatos priežiūrai. Tačiau sveikatos apsaugos ministras, kaltinimais neveiksnumu, nesutinka. Esą pinigų skiriama ir įrangai, ir vaistams ir jų kiekis labiau priklauso nuo surenkamų mokesčių, nei nuo kritikų norų.
„Visada galima daugiau ir gerai yra norėti… Gerai iš tikrųjų pacientams ir jų organizacijoms norėti, jų toks darbas yra, nuolat priminti apie save. Atstovauti tos grupės interesams. Bet tikrai nesutikčiau, kad mes čia Lietuvoje labai smarkiai kažkuo atsiliekam. Taip nespėjam visko įtraukti, bet tai yra susiję su pinigais“, –sako ministras Aurelijus Veryga.
Pinigų yra tiek kiek yra, ir esą daugiau nebus. Priekaištus esą trūksta onkopsichologų Veryga taip pat atremia. Esą specialistai dar tik pradėti rengti, tad jų reikės palaukti.
O štai reabilitacijos taip pat laukia pokyčiai – netrukus bus keičiamas finansavimas. Bus mokama ne už tai, kad pacientas buvo reabilitacijoje, bet už tam tikrų funkcijų per reabilitaciją atstatymą. Ir tikrai, kaip sako ministras, bent jau kol kas reabilitaciją gauna visi, kam jos reikia.
