Šiuo metu darbininkai karstosi ir įrankiais mojuoja beveik 700 senų daugiabučių, o visų jų renovacijos vertė – per 300-us milijonų eurų. Vieni renovacija džiaugiasi, nes sutaupo. Tačiau rezultatais patenkinti ne visi. Sostinės Žirmūnų gyventoja Vida tikina – jei galėtų laiką atsukti dviem metais atgal, ant renovacijos sutarties savo parašo nebedėtų.
„Suklijuoja apačioj plyteles, praeina savaitė-kita, nukrenta, vėl iš naujo klijuoja. Balkonus daro – sunku patikėti, kad galima šitaip daryti“, – pasakoja Žirmūnų gyventoja Vida.
Pensininkė rodo, ir kas viduje:
„Laiptinė visa pažeista. Matot, pritaškyta, pridirbta, jie nebenuvalomi.“
Nedžiugina esą ir vaizdas balkone:
„Kokie darbai. Visur skylės, matot. Matot, kokia kokybė. Gal dar pjaus, gal ką.“
Suma buto savininkei už darbus per porą metų esą dar ir pabrango dviem tūkstančiais – iki 14-os tūkstančių eurų. O balkono grindys ir lubos į sąmatą nė neįeina.
Visgi griauti 7-ajame dešimtmetyje statyto namo ir tikėtis, kad valdžia perkraustytų kitur, Vida nesutiktų.
„Per daug sudėtinga mūsų valstybei. Žmones reikia kažkur apgyvendinti. Šiais laikais kainos išaugusios ir neaišku, kokia ta mūsų ekonomika. Kiek visa tai kainuos“, – kalba Vida.
Klausimas ne iš piršto laužtas. Būtent tokią idėją kelia Aplinkos ministerija.
„Reikia pripažinti, kad kai kuriuos namus reikia griauti ir perstatyti. Ir patys gyventojai tai supranta“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak Simono Gentvilo, tokių, prieš pusšimtį ir daugiau metų statytų, nusidėvėjusių ir itin energetiškai neefektyvių daugiabučių apstu visoje Lietuvoje.
„Visų pirma, visa medinė architektūra, kuri nėra pavaldosauginė. Nuo Markučių iki Šnipiškių, Kaune – Šančiai. Po to yra gelžbetoniai pastatai, jie jau šiandienos standartų neatitinka“, – sako S. Gentvilas.
Išsiaiškinti, kiek yra tokių griautinų daugiabučių, ministerija jau užsakė galimybių studiją.
„Ta studija turi atsakyti į keletą klausimų: kurie pastatai Lietuvoje apskritai griautini ir perstatytini, kaip gyventojams padėti susitarti ir finansinį modelį sukurti, kaip galima pritraukti savivaldybių pinigus“, – aiškina S. Gentvilas.
Tačiau gyventojams, kaip ir panevėžietei Stanislavai, neaiškus svarbiausias dalykas – ką žmonės gautų mainais už savo griaunamą turtą ir kur turėtų gyventi, kol vyks statybos:
„O tai ką duos? Ar palapines kieme?“
„Aš pagalvoju apie išsikraustymą – tai ar nenumirtų kas antras.“
„Čia nerealu, mano akimis žiūrint. Name 150 butų – kur juos iškelti?“
„Gal geriau renovuoti, vis dėlto. Griovimas irgi daug laiko užima, bet ir renovacija daug laiko užima.“
Kiti tvirtina, kad namai, nors ir seni, nerenovuoti, tačiau prižiūrėti ir dar visai neblogi:
„Ne, kodėl, namas šiltas. Kad būtų blokinis, tai kita kalba.“
„Jeigu būtų nauji pastatyti, kaip dabar šneka, kodėl ne? Tegul griauna, tegul stato naujus.“
Atsakymų, kur turėtų keltis žmonės ir kiek jiems kainuotų naujas būstas, neturi ir ministras.
„Žinot, ne karas. Tie klausimai išsprendžiami, namai greitai šiais laikais statomi, svarbu surasti modelį“, – tikina S. Getnvilas.
„Vilnius TECH“ Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas Juozas Valivonis svarsto, kad itin senų, bendrabučio tipo daugiabučių renovuoti išties neverta. Tačiau vien pastato amžius jo būklės nenusako, o ir iš pažiūros nutriušę daugiabučiai dažniausiai nėra pavojingi gyventi.
„Tie pastatai nėra kažkokios avarinės būklės konstrukciniu požiūriu. Tai ir klausimas, kaip realizuoti tą idėją. Manau, ji bus realizuota kada nors, bet šiuo metu…“, – sako J. Valivonis.
Aplinkos ministerijos idėją kol kas skeptiškai vertina ir opoziciniai valstiečiai.
„Klausimų kyla, kas priimtų sprendimą griauti namą, kaip būtų kalbamasi su asmenimis, kurie atsisakytų išsikraustyti iš namo, nes šimtu procentų gyventojai tikrai nesutiktų palikti savo namų. Tai kas bylinėtųsi – savivaldybė, valstybė ar namo administratorius“, – sako valstietė Ligita Girskienė.
Pasak aplinkos ministro, galimybių studijos rezultatai turėtų paaiškėti dar šiemet, tačiau pradėti įgyvendinti užmojus dar šią kadenciją niekas nesitiki.
