Vytautas Landsbergis kalba pasigendantis teisingumo ir tuometį išpuolį vadina teroru prieš Lietuvą.
Vainikais, gėlėmis ir žvakelėmis žuvusiųjų pareigūnų atminimą šalia Medininkų posto artimieji, kolegos ir valdžios atstovai pagerbia jau 29-ąjį kartą.
O tai, kas prie sienos su Baltarusija nutiko ankstų 1991-ųjų liepos 31-osios rytą laisvės neseniai įkvėpusioje Lietuvoje, amžininkai neužmirš visą gyvenimą.
Tą rytą, įsiveržę į pasienio postą, prosovietinis omonininkai brutaliai nužudė septynis pareigūnus: Mindaugą Balavaką, Algimantą Juozaką, Juozą Janonį, Algirdą Kazlauską, Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių. Ričardas Rabavičius ligoninėje mirė po poros dienų.
Išgyveno vienintelis Tomas Šernas. Nužudytųjų artimųjų skausmas neišmatuojamas iki šiol. Pareigūno Stanislovo Orlavičiaus sūnus, gimęs tais pačiais metais ir netgi tą pačią dieną, kai jo tėvas pradėjo tarnauti muitinėje, nesulaiko ašarų.
„Deja, man jo neteko pažinti. Bet jo apsisprendimas ir likimas įskiepijo stiprų jausmą meilės tėvynei“, – sako nužudytojo S. Orlavičiaus sūnus Šarūnas Orlavičius.
Š. Orlavičius didžiuojasi, kad nužudytų pareigūnų atžalos pasuko ta pačia kryptimi, kaip ir tėvai – tarnauti Lietuvai:
„O tam įkvėpimas ateina iš čia – iš geriausio mano pavyzdžio. Visada didžiavausi ir didžiuosiuosi savo tėčiu. Bet taip pat noriu, kad jis ir jo kolegos didžiuotųsi mūsų valstybe. O tai galime padaryti ir aš, ir mes visi – savo darbais.“
„Šie vyrai buvo užpulti klastingo priešo, priešo, kuris nenorėjo stoti į atvirą kovą, kuris pasinaudojo ryto prieblanda, pasinaudojo aplinkybėmis, kad atliktų savo juodą darbą niekšiškai. Nepaisant to, jų atminimas liko nenužudytas“, – pasakoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Visgi kasmet prabylama ir apie teisingumo stoką. Realia bausme dėl Medininkų žudynių nuteistas vienintelis Konstantinas Michailovas. Buvęs Omono milicininkas kali iki gyvos galvos. Dar trys omonininkai – Andrejus Laktionovas, Česlavas Mlynikas ir Aleksandras Ryžovas – nuteisti tik už akių, nes Rusija atsisako juos išduoti. Tuometis faktinis šalies vadovas Vytautas Landsbergis Rusijos veiksmus prieš 29-erius metus vadina teroru.
„Tiek daug metų praėjus, ne viskas yra gerai. Ne visada buvo siekiama tiesos. Aš nesu girdėjęs, kad būtų kalbama apie valstybės užpuolimą, apie terorą, apie organizuotą valstybinį terorą prieš Lietuvos valstybę“, – teigia Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Visgi vienintelis žudynes išgyvenęs Tomas Šernas Lietuvos teisėsaugai atlaidesnis.
„Turėjo visą aparatą – KGB, OMON ir visa kita, ir žmones, pasiryžusius žudyti. Aš nemanau, kad Lietuvos teisėsaugos kalibro reikalas“, – kalbėjo buvęs muitinės pareigūnas Tomas Šernas.
Minėjimas Medininkuose tradiciškai persikėlė į Antakalnio kapines. Čia sutikti ir kasmečio bėgimo žuvusiesiems atminti dalyviai. Tomas Šernas svarsto, kad liepos 31-oji byloja apie mūsų valstybės skausmą, tačiau ir Lietuva dabar – jau visai kitokia ir gerokai stipresnė nei buvo.
„Neturim visą laiką atgailoj gyventi verksmingoj. Tačiau atsiminti verta. Reikia, tai mūsų istorija“, – sako T. Šernas.
Žuvusiųjų pareigūnų atminimą greta jų palaidojimo vietos muitinės, pasienio, policijos atstovai ir visi susirinkusieji pagerbė tylos minute ir Tautiška giesme.
