Šių profesijų atstovai sako, kad tokio skirstymo apskritai neturėtų būti, mat dabar neįmanoma atsekti, kas nuo ko užsikrečia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada profesinės ligos išmokos skyrimą paprastinti.
Nuo Naujųjų metų koronavirusu užsikrėtę medikai, pareigūnai ir švietimo darbuotojai turi teisę gauti padidintą – visą atlyginimą – siekiančią ligos išmoką. Jeigu jų darbdavys patvirtina, kad minėtų profesijų atstovas virusu užsikrėtė vykdydamas tiesiogines pareigas, susirgimas traktuojamas kaip profesinė liga.
„Jeigu tai yra nedarbingumas žmogui dirbančiam, jis dėl vienos ar kitos priežasties, gauna 80 proc. Šiuo atveju buvo padaryta trims grupėms išimtis, kad jie gautų šimtą procentų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Tomas Kavaliauskas.
Visgi ne visi medikai skuba tuo pasinaudoti. Štai prieš dešimt dienų koronavirusu susirgęs, o dabar jau pasveikęs Ukmergės ligoninės gydytojas Nikas Samuolis sako, kad vietoje biuletenio pasiėmė neišnaudotas atostogas – ir dėl finansinės naudos, ir dėl keblumų įrodant, kad koronavirusu užsikrėtė būtent darbe.
„Pasiimti nedarbingumo pažymėjimą fiksuojant kad ir profesinę ligą, neapsimoka dėl „Sodros" lubų. O įrodyti profesinės ligos ryšį yra pakankamai sudėtinga, reikia rinkti dokumentus, kad įrodytum, kad užsikrėtei darbo vietoje, ne kur kitur“, – pasakoja gydytojas Nikas Samuolis.
Be to, pasirodo, toli gražu ne visi darbo vietoje užsikrėtę medicinos darbuotojai padidintą ligos išmoką gauna. Štai COVID-19 užsikrėtus tiesiogiai nuo sergančio paciento, didesnė nedarbingumo išmoka darbuotojams priklauso, o įtarus užsikrėtimą nuo kolegos – jau nebe. Didesnė ligos išmoka priklauso tik jei yra tiesioginis kontaktas su sergančiu pacientu.
„Nereikėtų diferencijuoti užsikrėtimo medikų darbe tarp užsikrėtimo nuo pacientų ir užsikrėtimo nuo kolegos. Tai abiem atvejais vienodai pavojingas dalykas ir abiem atvejais tai nutinka atliekant darbines funkcijas“, – teigia Klaipėdos respublikinės ligoninės vadovas Darius Steponkus.
Su šia problema susiduria ir pareigūnai. Štai Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo skyriaus viršininkas Darius Čekavičius absurdu vadina tai, kad pareigūnui tarnybos metu užsikrėtus koronavirusu nuo, pavyzdžiui, sulaikytojo, mokama didesnė ligos išmoka nei tuo atveju, jei jis užsikrėtė nuo kolegos.
„Realiai nustatyti nuo ko užsikrėtė žmogus, kai tu bendrauji visą parą su 70 nuteistųjų, juos prižiūri, atlieki jų gyvenamų patalpų kratas, atlieki asmens apžiūras, konvojuoji juos į COVID-19 skyrių ir ten saugai, nėra labai realu nustatyti būtent nuo ko užsikrėtė žmogus“, – kalbėjo saugumo skyriaus viršininkas Darius Čekavičius.
Pareigūnui antrina ir Klaipėdos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė.
„Aš suprantu, kai šeimoje vienas žmogus pirmas suserga ir visi kiti paskui jį, tai yra paprasčiau, bet kai yra darbovietėse, įstaigose, nepamirškime, kad daug serga besimptome forma, ir tie patys vaikai, tai čia yra labai sudėtinga. Ir klausimas – kas narplios ir ar atras tuos galus?“ – sako lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Aušra Zarambienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija medikus, pareigūnus ir pedagogus ramina – neva galima į situaciją žiūrėti ir paprasčiau.
„Labai žmogiškas patarimas – tiesiog galbūt nebūti šerlokais holmsais ir parašyti, kad žmogus turėjo kontaktą, ir „Sodra" išmokės tą išmoką. Patikėkit, nėra klausimas ar reikia. Būtina. Ir tą turėtų darbdaviai labai aiškiai suprasti ir pateikti būtinus dokumentus, kuriais vadovaujantis „Sodra" pateikia išmoką“, – pasakoja T. Kavaliauskas.
„Šiuo atveju reikalingas darbdavio geranoriškumas, supratimas, kai darbdavys išduoda kažkokia pažymą, bet jei nėra tokio supratimo, tai sunkiau“, – teigia N. Samuolis.
Tačiau Klaipėdos respublikinės ligoninės vadovas, kurioje koronavirusu dabar serga 42 darbuotojai, sako, kad tai dėl biurokratinio popierizmo profesinis susirgimas jo įstaigoje registruotas maždaug tik trečdaliui darbuotojų.
„Biurokratinis kelias yra pakankamai keblus ir šiek tiek žeminantis ir pačią gydymo įstaigą, ir medikus, ir kitus žmones, kurie užsikrėtė ne dėl savo kaltės, o tiesiog atlikdami savo pareigą. Bent jau dabar yra taip, kad šeimos gydytojas informuoja darbovietę, darbovietė savo ruožtu informuoja „Sodrą" ir ten jau yra priimamas sprendimas, kokį mokėti nedarbingumo procentą“, – kalbėjo D. Steponkus.
„Ydinga tas biurokratijos aparatas didžiulis užsuktas ir mes priversti pyktis tarpusavyje su darbdaviais, medikai su medikais. Man atrodo neteisingas toks yra įklampinimas dar šitoje situacijoje, reikalaujant iš medikų galybės popierizmo“, – sako Kėdainių ligoninės COVID-19 skyriaus vedėja Raimonda Augienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada profesinės ligos forminimo tvarką paprastinti.
„Tai būtų varnelės klausimas, reiškia, pažymi varnelę ir niekam nekyla jokių klausimų. Iki šiol galioja tokia tvarka, kad reikia bent sakinio parašyti tą priežastingumą ir darbdaviai to vengia ir kodėl jie to vengia sunku pasakyti ir išeina tos istorijos, kai žmonės negauna“, – pasakoja T. Kavaliauskas.
„Sodra" skelbia, kad šiemet išduota apie 3500 nedarbingumo pažymėjimų, kai COVID-19 laikoma profesine liga.
