Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad dėl to gali tekti koreguoti ir skiepų strategiją, mat jau vasarį vakcinuotis turėtų pedagogai ir senjorai.
O štai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba sulaukia vis daugiau skundų dėl šalutinių reakcijų po koronaviruso skiepo – į tarnybą kreipėsi jau keli šimtai žmonių. Tačiau ji ramina – žmonės dažniausiai skundžiasi silpnais simptomais.
Pirmoji „AstraZeneca“ vakcinos siunta Lietuvą turėtų pasiekti jau kitą savaitę. Kol kas su vakcinos gamintoju deramasi ir dėl didesnių kiekių – preliminariai trisdešimčia procentų didesnio tiekimo. Anksčiau ne kartą minėta, kad Lietuva turėtų gauti kiek daugiau kaip 100 tūkstančių vakcinos dozių.
O tuomet bus skiepijami ne tik pedagogai, bet ir senjorai, vyresni nei 80 metų. ar šis planas įvyks, dar neaišku, mat Europos Vaistų Agentūra rekomenduoja nenaudoti ,,AstraZeneca“ vakcinos vyresniems nei 55-erių metų amžiaus žmonėms. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad dėl to gali tekti koreguoti ir skiepų strategiją.
„Dar bandome su kolegomis užsienyje padiskutuoti ir pasižiūrėti, kaip jie elgsis, bet artimiausiomis dienomis mes turėsime priimti sprendimą, kaip elgtis su vyresnių nei 55-erių metų amžiaus skiepijimu. Tai atitinkamai gali tekti koreguoti ir vakcinacijos strategiją“, – sakė A. Dulkys.
Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovo, šiuo metu nėra pakankamai tyrimų rezultatų, kaip vakcina veikia vyresnius nei 55-erių metų žmones.
„Dėl to, kad klinikiniuose tyrimuose dalyvavo per mažas procentas vyresnio amžiaus žmonių. Dėl to buvo ta išlyga ir padaryta, kad yra pastebimas ir imuninis atsakas, bet nepakankami klinikinių tyrimų duomenys, kad nustatytų konkretų procentą“, – pasakoja Vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.
Vasarį iš britų kompanijos „AstraZeneca“ Lietuva laukia dviejų siuntų. Tiesa, kol kas ministerija detalių vakcinų skaičių neatskleidžia.
„Pirmoji siunta turėtų atvykti vasario 9 dieną, antroji siunta – vasario 17. Bet šią akimirką mes dar neturime konkrečių skaičių vasario 9 ir vasario 17 dienai, o kai tiktai jie bus, mes iš karto atnaujinsime šitą grafiką“, – teigia A. Dulkys.
O Lietuvą dar sekmadienį sulaukė nedidelės partijos „Moderna“ vakcinos – iš viso 3600 dozių. Taip pat pirmadienį atkeliavo „BioNTech“ ir „Pfizer“ siunta – kiek daugiau kaip 22 tūkstančiai.
Dėl nepageidautinų šalutinių reakcijų po koronaviruso skiepo keli šimtai žmonių jau kreipėsi į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Daugiausia žmonės skundžiasi dėl nestipraus šalutinio poveikio. Tiesa, užfiksuota ir keletas atvejų, kai gyventojai dėl stiprių galvos skausmų, bendro silpnumo kreipėsi į gydymo įstaigą. Dar anksčiau Vaistų kontrolės tarnyba minėjo, kad daugiausia skundų sulaukė po antrosios vakcinos dozės. Lietuvoje jau iš viso paskiepyta daugiau kaip 71 tūkstantis gyventojų. O antrą skiepo dozę gavo daugiau kaip 21 tūkstantis žmonių.
„Absoliučiai didžioji dalis yra nesunkios nepageidaujamos reakcijos – tai pacientai jaučia skausmą dūrio vietoje, rankos skausmą, šaltkrėtį, galvos skausmą, bėrimą. Tai tokios būtų pagrindinės nepageidaujamos reakcijos“, – kalbėjo G. Andrulionis
Aukšta temperatūra, kaulų laužymas, nuovargis, šaltkrėtis – visa tai yra būdinga intensyviai besiformuojančiam imuniniam atsakui. Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga tikina, kad šalutinės reakcijos į skiepą rodo organizmo imuninį atsaką ir jį prilygina kariuomenei, kuri rengiasi pratyboms ir ruošiasi tikro viruso invazijai.
„Tai yra normalus dalykas besivystančio imuninio atsako. Maža to, tikėtina, kad tiems žmonėms, kuriems šitie reiškiniai stipresni, kad jiems turėtų susidaryti stipresnis ir kokybiškai gausesnis imuninis atsakas. Taip turi būti ir dėl to stebėtis nereikia“, – sako onkoimunologas Marius Strioga.
O toliau į šalies poliklinikas skieptis pagal patvirtintą prioritetinę eilę plūsta ir odontologai, ir vaistininkai bei savanoriai. Kol vieni dvejoja dėl šalutinių reakcijų į skiepą, kiti neabejoja vakcina.
„Medicinoje nėra vaisto, kuris neturėtų šalutinių poveikių. Visada turi rinktis tarp naudos ir žalos. Vienareikšmiškai naudos yra daugiau“, – pasakoja gydytojas odontologas Raimondas Savickas.
„Iš tiesų, aišku, labai greitai sukurta vakcina, tas irgi atrodo, kad trūksta žinių. Ir paprastam žmogui labai sunku apsispręsti“, – teigia gydytoja odontologė Elena Ramaneckienė.
„Kalbėjau su tais, kurie gavo šį skiepą, tai sakė, kad šalutiniai poveikiai praeina per porą dienų arba jų nebūna. Aš esu jaunas, tikiuosi, kad lengvai praeis šie dalykai“, – kalbėjo savanoris Žilvinas Beniušis.
„Mano kitiems šeimos nariams, kurie dirba medicinos srityje, buvo šalutiniai poveikiai, išgyveno kažkaip žmonės ir dėl to nesuku galvos“, – sako savanoris Šarūnas.
Pasitaikė ir tokių atvejų, kai žmonės po skiepo alpsta. Medikai tokią reakciją sieja ir su stresu, ir baime. Pasak Šeškinės poliklinikos šeimos medicinos skyriaus vedėjos, kas antras paskiepytas asmuo nurodo šalutinį skiepo poveikį – paraudimą dūrio vietoje, bendrą silpnumą. O štai temperatūra po skiepo pakyla ne visiems.
„Dūrio vietos paraudimas, būna raumenų, sąnarių skausmai. Taip pat karščiavimas nuo 37 iki 38 laipsnių. Pažymi pykinimą ir bendrą silpnumą“, – pasakoja šeimos medicinos skyriaus vedėja Rima Račkienė.
Tiesa, pasak medikų, tokia šalutinė reakcija į skiepą praeina po dviejų ar trijų dienų. Dažniausiai žmonės sako, kad jaučiasi silpnai kaip nesavi. Ir tik labai retais atvejais žmonėms po skiepo prireikia nedarbingumo.
