Pandemijos metu buvusios valdžios įvesta 200 eurų nedarbo paieškos išmoka buvo dalijama visiems, kas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Ši išmokų politika nedarbo lygį, lyginant su praėjusiais metais, padidino beveik dvigubai.
„Papildomai gaut du šimtus eurų už nieką, tai visi nuėjo ir užsiregistravo. Dėl to ir kyla klausimas, ar tikrai mes turim tiek bedarbių lyginant su kitomis šalimis, nes kitur nėra tokios prievolės, kad tu turi eiti registruotis į Užimtumo tarnybą, jeigu tu nori gauti kažkokį draudimą“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.
Problema – ne tingėjimas
Bedarbio pašalpas gavo ir studentai, ir iš užsienio grįžę emigrantai, kurie metų metus Lietuvoje nebuvo mokėję jokių socialinio draudimo įmokų. Tai sudarė situaciją, kai daugybė žmonių registruojasi ne dėl darbo paieškos, o dėl pašalpos. Taip pat registracija Užimtumo tarnyboje garantuoja nemokamą sveikatos apsaugą.
„Visiems atrodo, kad tie pinigai bedarbiams atsiranda tarsi iš oro. <...> Žmogus dirba kur nors šešėlyje, nueina, pasiima sveikatos draudimą. Tai lietuviai vieną dieną turi suprasti, kad taip iš jų visų pavagia“, – kalbėjo Europos Parlamento narė Aušra Maldeikienė.
Ši problema – našta kitiems Lietuvos piliečiams. Mat pinigus visoms išmokoms, paramoms ir pašalpoms turi sunešti dirbantieji ir mokantys mokesčius. Ir tai tų pinigų nepakanka.
„Labai didelė problema, kad įmokų lietuviai suneša 63 milijonais mažiau, negu po to mes daliname“, – aiškino A. Maldeikienė.
Pasak A. Syso, tai nėra lietuvių tinginystės bėda, reikia duoti progą ne tik dirbti, bet ir užsidirbti.
„Baikit tas pasakas pasakoti. Kažkodėl lietuvis Anglijoje nori dirbti, Norvegijoje silkėms galvas kapoti nori. Reikia mokėti normaliai, jeigu nemoki ir sakai, kad lietuviai tinginiai – nė velnio“, – sakė Seimo narys.
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tikino, kad pagrindinis darbo paieškos išmokų tikslas buvo padidinti vartojimą.
„Kurie žmonės labiausiai vartoja? Vartoja tie, kurie turi mažai pajamų. Jei duosi turtingiems žmonėms, jie pasidės į savo sąskaitas ir taip toliau“, – kalbėjo politikas.
Žmonės taps priklausomi
Laidoje „Karštai su tv3.lt“ publicistas Andrius Užkalnis sakė, kad ši situacija jam skausmingai priminė žmonių svajones prieš trisdešimt metų.
„Žmonės susižavėję žiūrėdavo į Vokietijos arba Švedijos pavyzdį ir sakydavo, kad jų kalėjimai geresni nei mūsų butai, bedarbio pašalpos yra didesnės nei mūsų atlyginimai ir vien tik iš jos galima normaliai gyventi.
Žinome tą posakį, kad reikia svajoti atsargiai, nes svajonės pildosi. Ir tam tikra prasme svajonės išsipildė, bet jos ateina su labai didelėmis pagiriomis ir ilgalaikėmis pasekmėmis. Vis daugės žmonių, kurie bus priklausomi nuo valstybės, o ne nuo savęs ir kurie manys, kad jie patys neturi pasirinkimo, o jais turi kažkas pasirūpinti“, – kalbėjo rašytojas.
L. Kukuraitis pritarė, kad maža žmonių motyvacija dirbti yra susijusi su mažais atlyginimais.
„Paskata dirbti yra darbo užmokestis. Mūsų darbo užmokesčio lygis yra labai žemas, lyginant su kitomis Europos šalimis. Dėl to turėjome tokį migracijos mąstą, dėl to žmonės išvažiuoja, dėl to pas mus atvažiuoja ukrainiečiai, moldovai, nes jiems 400 eurų, kuriuos gauna iš minimalaus atlyginimo, yra dideli pinigai“, – kalbėjo politikas.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
