Dabartinė susiklosčiusi situacija, Rusijos reikalavimai ir agresija kelia pavojų ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Europos saugumo sistemai, TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo diplomatas.
Rusija permeta labai dideles pajėgas ne tik prie sienos su Ukraina, bet ir į mūsų kaimyninę Baltarusiją. Kokie yra šios situacijos blogiausi, juodžiausi scenarijai?
Lietuva yra dalis Europos, dalis tų organizacijų, kurioms mes priklausome. Rusija neslepia, kad visa tai, kas vyksta, yra ne tik ir ne tiek apie Ukrainą, bet ir apie didesnius dalykus. Tai yra – Europos saugumo visų pamatų architektūros išardymas, sukūrimas iš naujo suteikiant išimtines teises Rusijai tvarkytis, kaip jie įsivaizduoja, savo įtakos sferoje taip, kaip savo kieme.
Tai yra iššūkis ne tik Lietuvai, o ir pasaulio saugumo tvarkai.
Būtent dabar yra didžiausias pavojus, kaip kalbėdavo kai kurie politologai, kad Rusija gali smogti Baltijos šalims užimdami placdarmą ar Daugpilį. Dabar tai, jūsų manymu, tampa gana realu?
Ne, aš kaip tik nemanau, kad jos užimtų Baltijos šalis. Mes vis tik esame NATO nariai ir tai suteikia didžiules saugumo garantijas. Tai esminis skirtumas su tomis šalimis, ką mes dabar matome kiekvieną dieną, koks skirtumas priklausyti Aljansui ir būti pilkojoje zonoje.
Lietuva neturėtų baimintis karinių veiksmų, bet tai, ką matome kaimynystėje, neramina. Agresorius savaip išmoko pamokas, kada okupavo 20 proc. Sakartvelo teritorijos, aneksavo Krymą. Tos pamokos jiems buvo pakeliamos, kaina buvo priimtina ir dabar, matyti, taip pat yra paskaičiuota, kokia gali būti ta tarptautinė reakcija.
Jungtinės Valstijos reaguoja aštriau, todėl su jomis kalbamasi. Su Europos Sąjunga net nesikalba, nes nesitiki jokios reikšmingos reakcijos užkardant šiuos veiksmus ir nelabai tikisi tų pasekmių. Pamatavus visą galimą kainą, ruošiasi galimai agresijai nepalikdama vietos kitiems variantams savo pareiškimais, savo keistais reikalavimais.
Išeiti iš situacijos be karinių veiksmų dabar sudėtinga neparodant savo silpnumo, todėl daugelis apžvalgininkų ir analitikų kalba apie neišvengiamumą kažkokio tai masto karinių veiksmų.
Tai ar jūs priklausote tai stovyklai, kuri sako, kad karinius veiksmus Rusija Ukrainoje vis dėlto pradės?
Aš tikiuosi, kad nepradės. Aš tik kalbu apie visus požymius, kad dabar įsivarė save į kampą, nes jeigu dabar išeitų be nieko, niekaip nereaguotų, nes negaus teigiamo atsakymo į savo tuos keistus klausimus, tai parodys savo silpnumą.
Paprastai jie vengia rodyti savo silpnumą, rodyti, kad nusileidžia. Jie kaip tik sakė, kad tie laikai baigėsi ir dabar visi klausys, ką kalba Rusija, todėl taip ir manau. Dabar visi turime galvoti apie kainą.
Tiesą sakant, tai, kad diplomatija išlošė laiko ir Jungtinės Valstijos taip pat tęsia tuos pokalbius, tuo pat metu padėdami Ukrainai ir ginkluote, ir kita parama, tai tuo pačiu augina ir to galimo žingsnio kainą, kas galėtų paveikti Rusijos sprendimą.
Ar jūsų nestebina Rusijos elgesys, kuri šitaip ilgai ir stipriai reklamuoja, kad yra telkiamos pajėgos? Ar tikrai jiems reikia to puolimo, ar tikrai tai nėra tik fonas deryboms su Amerika, kurių metu jie siekia savo pagrindinio tikslo, apie kurį mes nežinome?
Būti dėmesio centre siekė visą laiką, parodyti, kad nuo jų priklauso pasaulio raida ir visi įvykiai, kurie vyktų. Jie praktiškai tą ir pasiekė, nes dabar su jais visi kalba, aplinkui šokinėja, nežino ten, kokiu būdu vykdyti tą dialogą.
Kitą vertus, jie taip pat skaičiuoja ir jei ta kaina nebus priimtina, jie gali koreguoti tą politiką, todėl tai ir vyksta. Mes tikrai viešai ne viską girdime, jei priešpaskutinis susitikimas su amerikiečiais vyko 8,5 valandos, tai galima įsivaizduoti, kad ten viskas buvo pateikta labai detaliai – situacija iš amerikiečių pusės, kas bus, jeigu bus.
Tai, matyti, tikrai verčia tempti tą gumą ir ieškoti kitų sprendimų. Manau, kad šiuo metu, tai, kas vyksta, ir yra tas kainos didinimas, mėginimas pakeisti jų kursą.
Jungtinės Valstijos prabilo apie didelio kiekio karių siuntimą į Rytų Europą. Tuo atveju, jei tie kariai bus siunčiami tik į Lenkiją ar Rumuniją, bet nepasieks Baltijos šalių, kaip į tai reikėtų reaguoti? Ar tai nebus dalis galimo susitarimo tarp Rusijos ir Amerikos, kad Baltijos šalys nebus toliau stiprinamos NATO pajėgomis?
Aš manau, kad viskas bus kaip ir planuota. Juo labiau, kad ne tik dėl Baltijos šalių reikėtų žiūrėti, bet ir tą pačią Lenkiją. Buvo reikalauta, kad ir iš Bulgarijos, Rumunijos išvestų pajėgas, bet priešingai – tiek Prancūzija, tiek kitos šalys siunčia papildomus pajėgumus.
NATO negali sutikti su reikalavimu sukurti antrarūšių NATO narių.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
