Ukrainiečių akys telefonuose seka kiekvieną naujieną. Ar separatistų valdomų Luhansko ir Donecko sryčių okupacija tik Rusijos agresijos pradžia, smarkiai priklausys nuo to kaip į šį išpuolį reaguos pasaulis. Kremlių smerkiantys pareiškimai skamba daugelyje pasaulio sostinių. Vakarų šalys viena po kitos kalba apie sankcijas, tačiau ar to užteks atgrasyti Putiną?
„Tai tikra beprotybė — diplomatija baigėsi, tačiau mes nenorime karo“, – sako studentas iš Kijevo Mykyta.
Skubiai paryčiais sušauktoje Jungtinių Tautų saugumo Taryboje – Vakarų šalys vieningai pasmerkė ir Putiną sutrypus tarptautinės teisės principus ir toliau ieškant preteksto karui.
„Jis paskelbė, kad šiuose regionuose dislokuos Rusijos karius, kuriuos vadina taikdariais. Tai absurdas. Mes žinome, kas iš tiesų jie yra“, – teigia JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield.
„Mes esame savo žemėje. Nieko ir niekieno nebijome. Niekam nesame skolingi ir nieko neatiduosime. Dėl to neturėtų kilti jokių abejonių“, – kalba Ukrainos ambasadorius Sergei Kyslytsya.
Kremlių dėl pripažintų separatistinių respublikų taip pat pesmekė Turkija, Japonija, Pietų Korėja. Deeskelatuoti situaciją ir išvengti karo ragina Indija, Gana, net Maskvos sąjungininkė Kinija.
„Labai apgailestaujame dėl šio sprendimo, kuris gali turėti regioninių ir pasaulinių pasekmių“, – sako Jungtinių Tautų atstovė Rosemary Dicarlo.
Ilgai kritikuota dėl vangumo Rusijos grėsmės akivaizdoje, Vokietija pirmoji paleido sankcijų torpedas. Tiesiai į ko ne 10 mlrd. eurų kanaivusį „Nord Stream 2“ dujotiekį. Šalies kancleris Olofas Shcoltzas pareiškė, kad šis projektas stabdomas. Paruošta ir daugiau sankcijų.
„Tai labai sunkios dienos ir valandos Europai. Praėjus beveik 80 metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, Rytų Europoje kyla karo pavojus. Mūsų darbas yra užkirsti kelią tokiai katastrofai“, – teigia O. Shcoltzas.
Jungtinė Karalystė įvedė sankcijas penkiems Rusijos bankams ir trims didelį kapitalą turintiems Oligarchams – Genadijui Timchenko bei Borisui ir Igoriui Rotenbergams.
„Bet koks jų turimas turtas bus įšaldytas. Jiems bus uždrausta čia keliauti ir su jais bedradarbiauti. Tai yra pirmoji dalis sankcijų, kurios gali būti taikomos kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga, jei situacija dar labiau paaštrėtų“, – kalba premjeras Boris Johnson.
Sankcijas įvesti ruošiasi ir Europos Sąjunga. Prie jų nuo pat ryto pluša ministrai ir ambasadoriai. Briuselio taikiklyje – apsišaukėliškas respublikas pripažinę asmenys. Rusijos karinę operaciją Ukrainoje finansuojantys bankai. Planuojama apriboti jų galimybes patekti ir naudotis Europos rinka. Skolintis ir prekiauti užsienio valiuta. Tiesa, kai kurios šalys narės sako, kad atgrasyti Rusijai reiktų platesnių ir griežtesnių sekotorinių ekonominių sankcijų. Lietuva šią iniciatyvą palaiko.
„Norime, kad jau dabar būtų priimtos ne tiktai individualios sankcijos prieš tuos pareigūnus, kurie yra susiję su Donecko ir Luhansko separatistinių respublikų pripažinimu, bet ir svarstytume sektorines, ekonomines sankcijas jau dabar užkirsti kelią tolimesniems agrersyviems Rusijos kariniams veiksmams“, – aiškina užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
Tačiau jų gali tekti palaukti, kol 27 šalims pavyks susitarti. Pasak derybas stebinčių diplomatų, Briuselis neskuba ir dėl to, kad situacija nuolat kinta.
„Kol karinė eskalacija neprasidės, tol sankcijos bus pakankamai ribotos, o pačios griežčiausios priemonės bus paliktos ateičiai“, – komentuoja politologas Linas Kojala.
Paliktos tam atvejui, jeigu Rusija nuspręs toliau skverbtis į Ukrainos teritoriją. Linas Linkevičius abejoja ar toks Vakarų sprendimas Kremlių nuo tolesnės agresijos atgrasins.
„Matysim pagal Rusijos reakciją, iki šiol buvo pašaipėlės iš sankcijų. Ir dabar, manau, yra įsitikinimas, kad jos neturės tokio poveikio“, – sako L. Linkevičius.
Ingrida Šimonytė sako, kad svarbiausia ne tik sanckijos pačiai Rusijai, bet ir Vakarų palaikymas Ukrainai.
„Sankcijos sankcijomis, bet yra dalykas, kurio Kremliaus režimas bijo labiau ir tai vakar matėsi gana akivaizdžiai iš pono Putino pasisakymų – tai yra Ukrainos sėkmė“, – teigia I. Šimonytė.
Papildomas sankcijas Kremliui netrukus kartu su europiečiais žada įvesti ir Jungtinės Valstijos. Prie sankcijų prisijungti svarsto ir Japonija.