Šiaulietis Rolandas 12 metų serga epilepsija po vaikystėje avarijos metu patirtos sunkios galvos traumos. Vyrui nuolat tenka vartoti vaistus, kad priepuoliai būtų kuo retesni.
„Per metus 6-7 priepuoliai. Su liga viskas suvaržoma, nebegali to, ką galėjai daryti, kai buvai sveikas – uliavoti, eiti į diskotekas nebegali“, – sako Rolandas.
Rolandui teko išbandyti daugybę vaistų, kol atrado tinkamiausius. Tik jam tenka už juos prisimokėti, mat visiškai kompensuojami yra tik patys pigiausi ir, pasak vyro, jie jam netinka: „Už 3 mėnesius už vienus moku 140 eurų, už kitus po šešis eurus. Norėjo padaryti, kad žmonėms būtų pigiau, bet neatsižvelgė, kad su pigumu žmones gali nuvaryti į kapus.“
Net vaistininkai sulaukia pacientų priekaištų, kodėl atsisakius pigiausio vaisto už brangesnį turi mokėti visą kainą.
„Žmogus paklausęs rekomendacijų, kad gali kitą rinktis, nusivildavo, kad negalima. Dažnai jei žmogus nenori tos firmos vaisto, siūlome pilna kaina kito gamintojo. Netenka kompensacijos, nuostolis pacientui“, – sako vaistininkė Jovita Juodsnukytė.
Seimas nusprendė pakeisti dabar galiojančią tvarką ir leisti kompensuoti ne tik pigiausius, bet ir brangesnius vaistus. Tiesa, žmogui teks susimokėti kainų skirtumą pačiam.
Seimo komiteto pirmininkas Antanas Matulas sako: „Norim sugrąžinti gydytojų teisę skirti tokį gydymą, kurį jis mano reikalingą, greičiausiai išgydys ligą ir suteikti pacientui teisę pareikšti savo nuomonę. Jei tikrai pirmą kartą susirgai, kodėl nepabandyto gydytis pigiausiu kokybišku vaistu? Bet jei gydytojas mano ir mato, kad veikimas ne toks, galima būtų skirti kitą vaistą, suteikiama teisė žmogų susimokėti skirtumą.“
Štai pavyzdys. Už pasirinktą pigiausią kompensuojamą vaistą kraujospūdžiui mažinti šiuo metu pacientas turi sumokėti 53 centus, mat didžiąją dalį kainos kompensuos Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Jei pacientas norėtų pirkti kitą, brangų vaistą, šiuo metu jam tektų sumokėti visą jo kainą – 10 su puse euro. Tačiau įsigaliojus naujai tvarkai, už brangųjį pirmąkart paskirtą vaistą pacientas jau mokės tik 1,35 euro, tai yra dešimtkart mažiau.
Seimo narė Paulė Kuzmickienė sako, kad žmogus „gali rinktis pasiūlytą pigiausią preparatą arba tokį su veikliąja medžiaga, dalį gauti iš PSDF lėšų, o kitą apsimokėti pats. Sumažėja išlaidos vaistams, tai būtina prekė.“
Pirmojo paskyrimo tvarką prieš dvejus metus nustatęs ministras A. Veryga piktinasi, kad ji keičiama ir tvirtina, kad kompensacijos brangiems vaistams, pareikalaus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo papildomų milijonų eurų. Jo įsitikinimu, valstybė neturi kompensuoti brangių vaistų, jei vaistinėse yra pigesnių analogų su ta pačia veikliąja medžiaga.
„Tai pataikavimas vaistų gamintojams, pacientams iš to nebus naudos jokios. Kainos, priemokos dėl to turėtų augti, tai žingsnis atgal“, – sako A. Veryga.
Antanas Matulas pripažįsta, kad brangesniųjų pirmąkart skiriamų vaistų kompensacijoms iš biudžeto kasmet teks išleisti po papildomus keliolika eurų. Ir teisinasi, kad dėl lėšų stygiaus naujoji kompensavimo tvarka įsigalios ne šiemet, o tik kitų metų sausį:
„Lietuva pagal perteklines mirtis 5-6 pasauly. Kas gali atmesti, kad prie to prisidėjo vaistų kaitaliojimas, ribojimas skirti tinkamą gydymą? Verygos traukinys nuvažiavo. Yra nauja dauguma, formuoja moralesnę politiką.“
A. Matulas pripažįsta, kad brangesniųjų pirmąkart skiriamų vaistų kompensacijoms iš biudžeto kasmet teks išleisti papildomai po keliolika milijonų eurų. Ir teisinasi, esą dėl lėšų stygiaus naujoji kompensavimo tvarka įsigalios ne šiemet, o tik kitų metų sausį. Seimas keičia ir kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo tvarką. Naujasis kainynas įsigalios nuo kito mėnesio ir bus keičiamas rečiau nei iki šiol – nebe kas tris mėnesius, o kas pusmetį.
