Už tokias Farmacijos įstatymo pataisas dėl naujos pacientų kompensuojamų vaistų priemokų skaičiavimo tvarkos ketvirtadienį iš užsiregistravusiųjų 75 balsavo 68 Seimo nariai, o šeši susilaikė.
Įstatymu įtvirtinama nuostata, kad jei pirmą kartą arba po 12 mėnesių laikotarpio pakartotinai tik bendriniu pavadinimu kompensuojamasis vaistinis preparatas išrašomas elektroniniame recepte su žyma „Pirmas paskyrimas“, vaistinėje pacientui parduodamas kompensuojamasis vaistinis preparatas, už kurio to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir tos pačios farmacinės formos vaistinių preparatų dozuotę Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia.
Numatyta išimtis – kai sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka nustatomas vaistinio preparato su mažiausia paciento priemoka tiekimo sutrikimas arba kai pacientui negali būti parduotas kompensuojamojo vaistinio preparato su mažiausia paciento priemoka dozuočių skaičius, kuris atitinka recepte nurodytąjį ar ministro patvirtintas leidžiamas parduoti vaistinių preparatų dozuočių skaičiaus ribas.
Siūloma, kad sveikatos apsaugos ministras leidžiamas parduoti vaistinių preparatų dozuočių skaičiaus ribas tvirtintų atsižvelgdamas į registruotų vaistinių preparatų pakuočių dydžius ir jų dalijimo galimybes. Jei pacientui negalėtų būti parduotas kompensuojamasis vaistinis preparatas su mažiausia paciento priemoka, būtų parduodamas kitas iš eilės kompensuojamasis vaistinis preparatas, kuriam nustatyta mažiausia paciento priemoka.
Jei pirmiau nurodytais atvejais pacientas atsisakytų įsigyti kompensuojamąjį vaistinį preparatą su mažiausia paciento priemoka, jam galėtų būti parduotas kitas recepte nurodyto bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos kompensuojamasis vaistinis preparatas, pacientui sumokant šio vaistinio preparato paciento priemoką.
Ragino nestatyti į fronto liniją pacientų
Motyvuodamas balsuoti už konservatorius Mykolas Majauskas pabrėžė, kad pacientų interesas turėtų eiti pirma.
„Suprantu Aurelijaus Verygos misiją kovoti prieš farmacininkus – man atrodo, tai yra šventas karas, bet negalime statyti pacientų ir eilinių žmonių į fronto liniją, negalime kovoti jų sąskaita. Negalime priiminėti sprendimų, dėl kurių nukenčia eilinis pilietis. Šiandien turime sudėti ginklus ir paieškoti kitų instrumentų ir pagalvoti, kad paciento teisė ir interesas yra pirma. (...) Reikia užtikrinti, kad eiliniai piliečiai galėtų pasirinkti jiems labiausiai tinkamą vaistą, o valstybė prisidėtų jį kompensuodama“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu eksministras A. Veryga pabrėžė, kad priėmus šį įstatymą bus žengtas didelis žingsnis atgal.
„Manau, kad pacientus reikia edukuoti, bandyti, kad ir kaip tai būtų sunku, paaiškinti jiems ir šviesti apie vaistus, ypač generinius vaistus. Ir tie vaistų pakeitimai, kurie buvo priimti praėjusiose kadencijoje, tai nebuvo mano asmeninis ar partijos išsigalvojimas. Sprendimai atliepė EBPO, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) siūlymus, rekomendacijas, ypač dėl žmonių, kurie turi mažas pajamas.
Veikiant šiems pakeitimams pavyko daug ko pasiekti – racionaliau naudoti PSDF biudžeto lėšas, jų sąskaita padidinti vaistų kompensavimo lygius, įtraukti naujus vaistus. Jei šis žingsnis bus priimtas Seime, tai bus žingsnis atgal. Ir tada nesuprantu, kad mes stojame į tokias organizacijas kaip EBPO, PSO, jei vadovaujamės mokslu nepagrįstais dalykais. Medicina nėra žmonių apsisprendimo reikalas – jei žmonės pradės spręsti, kaip turėtų būti vykdoma operacija, tai sutiksite, kad tai nebūtų racionalu“, – kalbėjo parlamentaras.
Dėl pigiausių vaistų buvo perlenkta lazda
A. Matulas sutiko, kad šis sprendimas kainuos valstybei papildomų lėšų, tačiau anksčiau mokėjo žmonės.
„Mes sakome, kad ir gydyme, ir farmacijoje turi atsirasti morali politika. Ta pati STT, kada buvo teigiama, kad žmonės sutaupo daug lėšų, atkreipė dėmesį, kad ministerija nepateikė duomenų, o kiek žmonės permoka, kada perka vaistą visa kainą.
Buvo ministerija rodžiusi, kiek sutaupo perkant pigiausią. Bet apie 40 proc. žmonių perka tą vaistą, kurį jam rekomenduoja gydytojas parinkdamas schemą, kuriai parinkti neretai reikia kelių mėnesių“, – kalbėjo Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Jis teigė, kad nors „Pirmojo paskyrimo“ vaistų tvarka galioja ne vienoje valstybėje, bet praktiškai visose yra mechanizmas, kur gydytojui paskyrus tam tikrą vaistą žmogui suteikta teisė prisimokėti.
„Aurelijus Veryga nemažai nuveikė šioje srityje, bet čia perlenkė lazdą“, – konstatavo jis.
Mato terpę vaistininkams manipuliuoti
Seimo Darbo frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sutiko, kad žmonėms reikalinga teisė pasirinkti, kokį vaistą nori vartoti, tačiau įspėjo, kad priimama įstatymo pakeitimų versija palieka galimybę vaistinėms manipuliuoti pacientais.
„Jei žmonės gali įsigyti vieną ar kitą vaistą su priemoka, visiškai neprieštaraujam. Bet bėda ta, kad šis įstatymas nėra pakankamai subalansuotas ir iš vieno kraštutinumo pereiname į kitą. Iš labai konservatyvios sistemos – į visiškai liberalią. Atsiranda terpė vaistininkams, vaistinių tinklams manipuliuoti sakant, kad vieno ar kito vaisto mes neturime ir siūlome įsigyti su didesne priemoka“, – kalbėjo ji.
Parlamentarė pridūrė, kad ypač dėl to galėtų nukentėti vyriausieji visuomenės nariai, todėl siūlė apgalvoti saugiklius, kurie neleistų jiems nukentėti.
Retesnis kainyno kaitaliojimas – jau nuo liepos
Įstatymo projektu taip pat numatoma, kad jau nuo šių metų liepos 1 d. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas būtų tvirtinamas ne keturis, kaip yra reglamentuota galiojančiame teisės akte, bet du kartus per metus.
Nuo liepos mėnesio taip pat numatyta, kada sveikatos apsaugos ministras gali iš išbraukti Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno vaistiniai preparatus, o iš Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyno – medicinos pagalbos priemones.
Daug pacientų pykčio sukėlusi kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarka buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įteisinta dar 2019 m.
