Dėžėje pirmieji Lietuvai skirti skiepai nuo beždžionių raupų. Iš viso 1400 Danijos bendrovės „Bavarian Nordic“ vakcinos dozių. Skiepai pirkti Europos Sąjungos lėšomis. Tokiomis vakcinomis aprūpintos visos valstybės narės.
„Šias dozes, kurios pasiekė vakar mus, kaip ir kitą dalį šalių, mes skirsime skiepyti didelės rizikos sąlyti su beždžionių raupais turėjusiais asmenimis. Individualiai įvertinant kiekvieną atvejį“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai analizuos, kokio pavojingumo kontaktą su sergančiuoju turėjo kontaktavę žmonės, ir tik tada pasakys, reikia skiepytis, ar ne.
„Sąlytis su patvirtintu beždžionių raupų atvejo oda, šašais, bendravimas veidas į veidą ilgą laiką. Tai yra kuomet sveikas asmuo tiesiogiai liečia sergančiojo beždžionių raupais atviras kūno vietas, kurios yra išbertos be apsaugos priemonių. Miegant vienoje lovoje, naudojantis tais pačiais rankšluoščiais. Tai būtų vertinama kaip didelės rizikos sąlytis“, – sako ministerijos epidemiologė Galina Zagrebnevienė.
„Tikslas vakcinos. Vakcinuoti sąlytį turėjusius asmenis kuo greičiau – iki 4-ių dienų po kontakto. Ir ne vėliau kaip 14 dienų po turėto kontakto“, – aiškina A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Vakcinaciją sudaro dvi dozės, kurias skiria 28-ios dienos. Skiepijama bus pagrindiniuose Lietuvos infekcinių ligų centruose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
Lietuvoje po pirmųjų penkių ligos atvejų, naujų susirgimų specialistai neaptiko.
„Masinio vietinio šios ligos plitimo nėra mūsų šalyje šiuo metu nėra. Visi asmenys, kuriems buvo patvirtinti beždžionių raupai ligos inkubacinio periodo metu lankėsi Europos Sąjungos šalyse. Iki šiol yra nustatyti 7 sąlytį turėję asmenys, tik 2 yra didelės rizikos, šiems asmenimis stebėjimo laikotarpiu, ligos simptomai nepasireiškė“, – komentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.
Daugiau nei 90 procentų visų beždžionių raupais susirgusiųjų sudaro vyrai. Itin pasisaugoti derėtų gėjams ir biseksualams.
„30–40 metų amžiaus jauni vyrai ir šitiems asmenims rizika yra didžiausia, Nežinau, vyrai… Neatsakingą socialinį elgesį turintys, daug lytinių partnerių turintys“, – sako G. Zagrebnevienė.
Lietuvos gėjų lygos vadovas mano, kad 1400-ių vakcinos dozių Lietuvai nepakaks. Esą reikia skiepyti ne tik kontaktą su sergančiaisiais turėjusius asmenis, bet ir visus norinčius.
„Rizikos grupei priklausantys žmonės turėtų galimybę ir testuotis, ir profilaktiškai skiepytis. Tokia galimybė turėtų būti. Skiepų reikia daugiau, reikia sudaryti galimybę. Priklausantys mūsų bendruomenei vyrai, kurie turi santykius, turėtų galimybę pasiskiepyti“, – tvirtina Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko.
Pasak Simonko, dalis užsienio valstybių yra pažengusios toliau nei Lietuva.
„Matau kaip noriai vakcinuojasi Niujorkas, kaip noriai vakcinuojasi Florida, kaip noriai vakcinuojasi kitose šalyse gėjai ir biseksualai“, – sako V. Simonko.
Gėjų lyga viliasi, kad profilaktinis testavimas ir skiepijamas Lietuvoje atsiras iki šių metų pabaigos. Sveikatos apsaugos ministerija apie tokią galimybę kol kas kalba atsargiai, šią savaitę specialistai tarsis, kiek Lietuvai reikėtų vakcinos dozių, jei būtų nuspręsta skiepyti visus norinčiuosius.
„Apie tai svarstysime, tokią galimybę. Esam užsiklausę ir Europos Komisijoje, nes tikėtina, kad kartu dalyvausime bendruose pirkimuose su kitomis šalimis“, – kalba A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Nuo gegužės Europoje specialistai užfiksavo apie 17-a tūkstančių užsikrėtimų beždžionių raupais.
Tokiems ( gėjai ir biseksualai) siūlyčiau paties susimokėti už vakcinas, nes savo noru patenka į dideles rizikos grupės.
