Durys uždarytos. Pacientų nebėra. Ilgiau nei šimtą metų skaičiuojanti Žvėryno infekcinės ligoninės istorija pagaliau baigėsi. Ši ligoninė garsėjo ne tik savo amžiumi, tačiau ir pacientų skundais. Čia patekęs nelaimingas būdavo dažnas ligonis.
Priežasčių skundams toli ieškot netekdavo – kliūdavo amžinai nešvarūs tualetai, byrančios sienos, antisanitarinės sąlygos. Krosnimi šildoma prie Rusijos caro statyta ligoninė priminė greičiau jau 19 amžių nei 21-ą.
Dar 2014-ųjų žiemą ligoninės patalpas apžiūrėjo ir buvusi šalies vadovė – Dalia Grybauskaitė. Po vizito prezidentė liko pasibaisėjusi – tokį pacientų gydymą vadino nusikalstamu aplaidumu.
Tik praėjus dar 5 metams situaciją pavyko pakeisti. Duris šią savaitę oficialiai atveria naujas Santaros klinikų infekcinių ligų korpusas.
Medikai džiūgauja, kad tai vienas moderniausių tokio tipo centrų Baltijos šalyse. Pasididžiavimo neslepia ir į atidarymą atvykęs premjeras. Esą seniai laikas buvo panaikinti tokią Lietuvos gėdą.
„Pacientas čia yra svarbiausias. Kaip yra kiekvienoje Vakarų Europos valstybėje, kokia mes esame ir Lietuva ir šiandien turbūt negėda atvežti bet ką iš bet kurios pasaulio valstybės. Pasididžiavimas savo valstybe. Kalbant apie Žvėryną – tai buvo valstybės gėda“, – sako premjeras Saulius Skvernelis.
„Yra įvairių rizikų, grėsmių, yra ypatingai pavojingų infekcijų. Lietuvoje turi būti tokių įstaigų, kur iškilus, na, ypatingam pavojui, na, pacientai būtų ir karantinuojami ir tikrai tinkamai prižiūrimi“, – pasakoja ministras Aurelijus Veryga.
Jei nustatomas infekcinis susirgimas – ligonis čia pat vietoje nuprausiamas ir perkeliamas į atitinkamą palatą. Pasak Santaros klinikų vadovo, vienas iš šio korpuso pranašumų – galimybė maksimaliai izoliuoti sunkia ir pavojinga infekcija sergantį ligonį.
„Tam sukurtas visas tinklas atskirų vienviečių ir dviviečių, bet dažniausiai tai vienviečiai boksai, kurie turi atskirą išėjimą į kiemą ir turi dar papildomus išėjimus, kad maksimaliai būtų galima izoliuoti pacientus, sergančius ypatingai sunkia infekcija“, – teigia generalinis direktorius Feliksas Jankevičius.
Korpuse – 150 ligoniams paruoštų lovų. 100 jų skirta tuberkulioze sergantiems pacientams, likusios – visiems kitiems infekciniams susirgimams. Dažniausiai – hepatitai bei nervų sistemos virusinės ligos.
Tuberkuliozė – viena opiausių Lietuvos problemų. Sergamumas atsparia vaistams tuberkuliozės forma mūsų šalyje 6 kartais viršija Europos Sąjungos vidurkį. Medikai džiaugiasi, kad pagaliau dėl modernių palatų tokių ligonių gydymas kels žymiai mažiau rizikos aplinkiniams.
„Ištraukiamoji ventiliacija. Tai yra, įprastoms sąlygomis oras patektų į koridorių iš palatų ten, kur yra ligonis, sergantis tuberkulioze, yra ventiliacijos sistema, kuri ištraukia orą iš palatų ir nukenksmina jį, ir grįžta oras į aplinką jau nukenksmintas“, – kalbėjo centro vadovas Edvardas Danila.
Palatos, skirtos tuberkulioze sergantiems ligoniams yra rakinamos – dėl užkrato grėsmės tokių pacientų judėjimą privalu riboti. Tokie ligoniai užsibūna. Todėl papildomų lovų, jei tuberkuliozės atvejų šalyje nemažės, gali tekti pristatyti.
„Tuberkuliozė, skirtingai nuo kitų ligų, gydoma ilgai. Vaistams jautri tuberkuliozė gali būti gydoma iki pusės metų, o vaistams atspari – apie trejus metus. Tai labai nebūna dinamiško kitimo ligonių, tai kartais, jei atsiranda naujas atvejis, tai nereiškia, kad ankstesnis ligonis turi būti išrašytas“, – sako E. Danila.
Iškilęs per 20 mėnesių 16,5 milijonų eurų kainavęs infekcinių ligų korpusas jau glaudžia pirmuosius 39 ligonius.
