Vilnietis Tomas spalvindamas paukštį prisipažįsta – prisėsti ir imtis pieštukų pastarosiomis dienomis norisi vis daugiau. Turintis sveikatos negalavimų vyras neslepia – karas Ukrainoje prisideda prie prastesnės emocinės savijautos: vakarais vargina nerimas.
„Ir taip prieš miegą sumažina, viską… Kai žinai, ką tai reiškia, tai baisu tiesiog“, – kalba vilnietis Tomas.
Baisu ne tik jam, kaip sako Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas – karas Ukrainoje emociškai pažeidžiamus žmones gąsdina labiausiai.
Vien šios bendrijos dienos centre kasdien lankosi apie trisdešimt žmonių. Pacientus kamavę psichikos sutrikimai dabar ėmė aštrėti. Tad per dieną bendrija sulaukia maždaug dešimties naujų skambučių su prašymais pakonsultuoti, padėti, o prasidėjus karui Ukrainoje ateina maždaug trečdaliu daugiau žmonių nei buvo anksčiau.
„Na viskas gerai, bet gali ir mus tas paliesti. Vienaip ar kitaip ir kaip mes tada elgsimės. Kur mums reiks bėgti. Ką reikės daryti. Kaip mes pragyvensim“, – sako bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis.
Nerimas dėl pandemijos ir karo, kamuoja ne tik sergančiuosius psichikos ligomis. Net ir visai sveikiems žmonėms, pasak psichiatrų, sunku užmigti, kankina susierzinimas, sunku susikaupti. Tokių žmonių pastaruoju metu į psichiatrus kreipiasi maždaug penktadaliu daugiau nei iki pandemijos. Tad eiles pas specialistus išaugo – jei anksčiau pacientas pas gydytojus patekdavo per savaitę dvi, dabar tenka laukti keturias savaites. Panašiai ir su psichologais.
„Beveik visi įvardija šiandien, kad šita situacija, karo Ukrainoje, ji iš tikrųjų juos labai veikia, jie žiūri daug informacijos. Jie bijo dėl savo artimųjų, išgyvena tam tikrą bejėgiškumą. Grėsmę. Aiškinantis mes padedam jiems išgryninti tą problemą“, – sako psichiatrė Rasa Tamašauskienė.
Nusiskundimai žmonių įvairūs, bet dažniausias – nerimas, kurį dažnai palydi dar ir panikos atakos.
„Dažniau skundžiasi įvairiais nerimo sutrikimais, jų nuotaikos būna prastesnės, be abejonės būna miego kokybės pablogėjusios. Šalia to didėja ir priklausomybių kiekis. Ir bando žmonės save gydyti tokiais metodais kokiais jie moka“, – teigia psichiatras Vytautas Alekna.
Žmonės griebiasi ir taurelės, ir medikamentų. Medikai ragina nusiraminti ir ieškoti pozityvumo kasdienybėje – per šokius ar kitą malonią veiklą.
„Didžiausia pagalba sau tai dirbti savo darbą, vykdyti įprastinę veiklą. Rūpintis namais, artimaisiais“, – kalba V. Alekna.
Karo psichologas Andrius Jurgaitis sako, kad nerimą keliančios emocijos tokiu laikmečiu – normalu, tačiau reikia nepasiduoti joms ir gyventi įprastą rutininį gyvenimą. O susikaupusias emocijas stengtis valdyti pasineriant į malonias veiklas.
„Reikia gyventi tą įprastą rutininį gyvenimą, planuoti savo veiklą, planuoti savo dieną, planuoti savo savaitę, laisvalaikį, tai padeda išlaikyti tą kontrolę savo rankose. Turim laisvo laiko, tai išeikim pasivaikščioti. Paskaitykim knygą, paklausykim muzikos. Tai padeda slopinti tą tokią neigiamą savijautą, kuri ne itin maloni gali būti“, – kalba A. Jurgaitis.
O jeigu tai daryti kasdien sunkiau, būtina kreiptis pagalbos, mat tai ženklas, kad be specialisto – neišsiversim.
