Vienas gandras jau tupi lizde Alytaus rajone Aleknonių kaime. Prie gandralizdžio gyvenantis Jonas sako matęs ir antrą. Pora iš šiltų kraštų parskrido savaitės pradžioje. Iš pradžių vienas, paskui ir kitas.
„Kokio šešiolikto vienas parlėkė, ten kaleno snapu. Ne, du. Visa pora“, – sako Aleknonių gyventojas Jonas.
Lietuvoje oficiali gandrų parskridimo diena – kovo 25-oji. Žmonės pastebi, kad jau nemažai metų pirmieji gandrai gimtinėje pasirodo daug anksčiau:
„Žiemos nebuvo, tai ko jiems, gerai. Kai žiema būna, tai kitaip. O dabar kaip nėr, taip nėr.“
Šie gandrai apsistojo Žuvinto rezervato teritorijoje. Gamtininkai sako, kad kol kas tik šiuos du ir pastebėjo.
„Tai jau dabar kaip ir du gandrai šiose apylinkėse vaikštinėja. Kas rytą mes juos matome pabaliais ir tikrai gandrai grįžta ir ne tik čia, ko gero“, – pasakoja ekologas Regimantas Vabuolas.
Žuvinto rezervato ekologas sako, kad grįžę į gimtinę gandrai gali susidurti su netikėta problema – maisto stygiumi. Mat pernykštė sausra gerokai sumažino pagrindinį gandrų ėdesį – varliagyvius. Tačiau šiems paukščiams badas greičiausiai negresia. Neradę varliagyvių, jie ieško kito maisto. Tinka ir maži kiškučiai.
„Kasmet jie kažką suranda. Gal tų varliagyvių ir apmažėję po praeitų sausrų. Kažkaip nelabai jų čia matyti, kad per pievas šokuotų. Bet iš tikrųjų, gandras – universalu. Jis bet ką gali susirasti. Bet koks maistas jam praktiškai gali tikti“, – teigia R. Vabuolas.
Rezervato ekologas sako, kad gamta sparčiai bunda. Šiuo metu Žuvinto pelkėse turškiasi 15 tūkstančių žąsų, vis dažniau galima pamatyti laukuose stypinėjančias gerves. Beje, nedidelė dalis jų net nebuvo išskridusios į šiltus kraštus. Žiemojo Lietuvoje.
„Praktiškai jau visos rūšys vandens paukščių yra parskridusios, jau klega nuo vasario pradžios. O jau vasario antroje pusėje pradėjo skristi ir žvirbliniai paukščiai – vieversiai, gieda kikilis jau. Pempės suskridusios, perkūno oželiai. Tikrai daugiau nei 20 naujų rūšių parskridę“, – kalbėjo R. Vabuolas.
Šią žiemą Lietuvoje liko žiemoti labai daug gulbių. Mat kai kurie vandens telkiniai taip ir neužšalo. Gulbės galėjo maitintis ištisą šaltąjį sezoną.Kiti sparnuočiai dar lūkuriuoja šiltuose kraštuose. Paskutiniai visada grįžta vabzdžiaėdžiai paukščiai.
„Dar laukiame visų kitų, kurie mus džiugins. Tai pečialindų ir visos kitos aibės žvirblinių paukščių. Jie laukia, kada atšils ir neskuba taip čia“, – sako R. Vabuolas.
Beje, iš šiltų kraštų sugrįžusių gandrų pastebėta ir Suvalkijoje, taip pat Žemaitijoje.
