Klaipėdos licėjaus auklėtiniai į rugsėjo pirmąją ateina su būtiniausiais maisto produktais. Mokyklos bendruomenė sugalvojo šiemet mokslo ir žinių dieną pradėti kitaip nei pernai: iškeisti gėlių žiedus į paramą skurstantiems, paremti „Maisto banką“. Tačiau dauguma vaikų atėjo ir su gėlėmis, ir grikių ar makaronų maišeliais:
„Ką mama tau nupirko? – Kruopų, makaronų, konservų, aliejus. Žmonėms padėti reikia, vargšams.“
„Žiedelį, aišku, vieną mokytojams būtinai, bet likusį į maišelį. – Reikia vis tiek ir padėti truputį, viskas teisingai.“
„Pripirkom visokių įvairiausių produktų, žirneliai, visokie produktai stiklainiuose, cukrus, makaronai, ilgai galiojantys produktai ir gėlių mokytojai. – Neišeina be gėlių? – Neišeina, reikia gėlių.“
„Maisto bankas“ džiaugiasi tokia licėjaus iniciatyva, tokiame paramos rinkime jiems tenka dalyvauti pirmą kartą: mikroautobusiukas į sandėlį grįš netuščias.
„Nemažai, jau matom pusę autobusiuko, dar vis žmonės eina, manau, turėsim ir pilną. Visada smagu, kai žmonės prisideda ir tuo pačiu skatina jaunimą prisidėti, padėti skurstantiems, kuriems trūksta to maisto kąsnio, kasdienės duonos ant stalo“, – sako „Maisto banko“ atstovė Kristina Valauskė.
„Gerų darbų nereikia atidėlioti ir tegul rugsėjo pirmoji būna tas startas“, – kalba „Klaipėdos licėjaus“ direktorė Regina Kontautienė.
Klaipėdos mokiniai prieš sugužėdami į klases visi rinkosi bendroje šventėje.
Kur skambėjo muzika, vyko šokiai ir kitos linksmybės:
„Koks jausmas į pirmą klasę eiti? – Labai gerai. – Kodėl? – Man patinka. – Ką žinai apie mokyklą? – Reikia mokytis lietuvių kalbą, gerai elgtis ir rašyti.“
„Yra žaidimų visokių. – Bet ir mokytis reikės. – Taip. – O ką nori mokytis, išmokti? – Labiau noriu rašyti ir skaityti.“
Mokytojai viliasi, kad COVID-19 pandemija šiemet mokyklas aplenks ir vaikams nereikės dalyvauti nuotolinėse pamokose.
„Po nuotolinio buvo pasikeitę, visi kažkaip susikaustę, kitokie, ne tokie laisvi vaikai, pasikeitę, gal tas antspaudas ir liko, bet man atrodo viskas išsilaisvins“, – kalba muzikos mokytoja Rūta Grybaitė.
Mokslo ir žinių dieną švenčia visa Lietuva. Prie Vilniaus Balsių progimnazijos būriuojasi vaikai. Tėvai su šypsenomis veiduose lydi savo atžalas į mokyklą, fotografuojasi prie progimnazijos, vaikų veidai kiek liūdnesni.
„Ar pasiilgai mokyklos? – Taip – Ko labiausiai? – Draugų. – O pamokų? – Nelabai.“
„Nelabai. – Kodėl? – Pamokų nepasiilgau.“
„Na, pusiau, pusiau. – Kodėl? – Nežinau, bijau naujos klasės.“
„Nelabai, nes nepatinka mokytis.“
„Kokios nuotaikos? – Džiugios ir linksmos.“
Balsių progimnazijoje, kur pamokas pradės lankyti 1400-ai mokinių, pasirodo ir Gitanas Nausėda. Prezidentas, prieš tardamas sveikinimo žodžius, kartu su vaikais gieda tautišką giesmę.
„Kad jūs augtumėte dorais žmonėmis, kad jūs turėtumėte tą atjautos jausmą. Atjautos jausmą tiek kitam mokiniui, tiek kitokių poreikių turinčiam mokiniui. Tiek iš kitų valstybių. Atvykusiam mokiniui“, – kalba G. Nausėda.
Prezidentas kalba apie ukrainiečių vaikus, jų Lietuvos mokyklose bus apie 10-imt tūkstančių.
„Jie integruojami į bendro ugdymo klases ir klasėje stengiamės, kad tai būtų ne vienas vaikas, jeigu pagal amžių įmanoma, kad 2 vaikai būtų, kad jie galėtų bendrauti kiekvienoje klasėje. Kur mokosi ukrainiečių vaikai yra skiriamas mokytojo padėjėjas ir padėjėjas visada yra šalia, padeda, mokytojui, užduotis parengia atskiras. Naudoja programėles, kur verčiama yra į ukrainiečių kalbą“, – aiškina Balsių progimnazijos direktorė Virginija Giršvildienė.
„Dėkoju mūsų mokytojams, mokykloms, savivaldybėms, kad taip nuoširdžiai priėmė ukrainiečių vaikus, ir kad tikrai ukrainiečių vaikai puikiai integruojasi į mūsų mokyklų bendruomenes“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Lietuviai kuria ir specialias pabėgėliams skirtas mokyklas. Pavyzdžiui, sostinėje „Gravitas schola“ mokosi 450-imt ukrainiečių.
„Jūs žinote šiuo momentu labai sunku, labai psichologiškai sunku. Jie visi atvažiavo iš skirtingų Ukrainos vietų. Ir kiekvienas iš jų išgyveno traumą. Kažkas pabėgo, kažkas pabėgo nuo raketų, bombų. Kažkas spėjo pabėgti iki to, kai prasidėjo karas. Kažkas buvo rūsiuose. Jie visi skirtingi, bet mūsų mokykla juos priima“, – kalba mokytoja Anastasija.
Nausėdai palikti Balsių progimnaziją sudėtinga. Pavieniai vaikai specialiai laukia galimybės įsiamžinti su prezidentu, prašo autografo.
Nors Lietuvoje šiemet sumažėjo bendrojo ugdymo mokyklų, nuo 957-ių pernai iki 948-ių šiemet, atidaroma ir naujų.
Pavyzdžiui, Vilniuje iškilmingai atidaryta naujutėlė, 16-a milijonų eurų kainavusi Pilaitės gimnazija, kurią lankys 1000-is mokinių.
„Dar prieš 7 metus buvo sprendžiami klausimai, kad tualetinio popieriaus mokyklose užtektų ir kad lubos nebėgtų, ir kad nešalta būtų žiemą. O dabar štai turime mokyklą, kurią žmonės, važinėję po vakarų Europą, sako šita dar geresnė negu ta apie kurią svajojom“, – kalba Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Ne visur nuotaikos šventiškos, štai Kaune būrelis dėstytojų protestuoja, reikalauja nuo kitų metų trečdaliu didinti atlyginimus.
„Mažiausias docento atlyginimas 9 eurais mažiau negu vidutinis atlyginimas į rankas“, – teigia profsąjungos atstovas Vytautas Juodagalvis.
„Docento atlyginimas vienam etatui yra maždaug 800 eurų, dėstytojai priversti dirbti per penkis darbus, per projektus įvairius tam, kad galėtum išgyventi“, – kalba profsąjungos atstovas Aurelijus Kazys Zuoza.
Rugsėjo 12-ąją dėstytojai žada didesnę protesto akciją: piketuos šalia Vyriausybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
