Taip pat nori, kad translyčiai būtų vadinami vardais, kuriais jie nori būti vadinami, o ne kokie įrašyti dokumentuose. Kol universitete vyksta tokie pokyčiai, žmogaus teisių gynėjai toliau dirba su Seimo nariais. Stringant partnerystės įstatymui, surengė viešųjų ryšių akciją, išdalindami tyrimą apie homoseksualias šeimas.
Žmogaus teisių centro komanda kartu su mokslininku į Seimą atvežė kelias dėžes, kuriose – naujausias tyrimas apie homoseksualias šeimas. Apie šią akciją dar iš vakaro patys pranešė žurnalistams – planavo tyrimo knygas įdėti į kiekvieno seimūno pašto dėžutę.
„Seimo kanceliarija mus informavo, kad patys į dėžutes dėl pasikeitusių taisyklių, įdėti jų negalime“, – sako Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Tyrimą perdavė Seimo kanceliarijai, kad ši išplatintų jį parlamentarams. Vis tik vienam politikui egzempliorių pavyko įteikti tiesiai į rankas.
Valdemaras Valkiūnas yra pagarsėjęs savo pasisakymais, nukreiptais prieš LGBT bendruomenę: „Darbas Seime yra ne lesbi šou ir ne homoseksualų pageidavimų koncerto tenkinimas.“
Įtariai į atneštą tyrimą Valkiūnas pažiūrėjo ir šiandien. „Mano manymu, galimai galbūt yra teroristinė ekstremistinė LGBT organizacija, kurią finansuoja pasaulio milijardieriai, todėl aš ir klausiu, jūs susiję, ar ne?“ – klausia jis.
Žmogaus teisių centras su LGBT bendruomene susijęs – gina jų teises, pasisako už jų plėtimą, o ir pačiam centrui vadovaujanti Jūratė Juškaitė neslepia, kad priklauso LGBT – gyvena su moterimi, prieš 6 metus gėjų lygos vaizdo klipe buvo pristatyta kaip transseksualė.
„Karts nuo karto, tiesiog, kad jie geriau pasijaustų, aš užsivilkdavau suknelę, tačiau po to jausdavausi, kad daugiau niekada to gyvenime nedarysiu“, – teigia J. Juškaitė.
„Kodėl jūs patys suinteresuoti asmenys, patys tiriat, patys atsakot“, – piktinasi V. Valkiūnas.
Politikams skirtą tyrimą aktyvistai išdalino prieš Seimui grįžtant prie partnerystės įstatymo projekto, kuris aktualus ir skirtingų ir tų pačių lyčių poroms. Tyrime jie apklausė kartu gyvenančias homoseksualias poros, aiškinosi su kokios problemomis jos susiduria. Tyrimą, pasikvietę žurnalistus, aktyvistai dalinama Seimo nariams, skelbia, kad LGBT poros turi problemų ir joms reikia partnerystės įstatymo, tačiau visuomenei atskleisti tyrimo rezultatus aktyvistai vengia.
„Tyrimą mes pristatysime per spaudos konferenciją 19 dieną… — O kodėl dabar negalite atskleisti, jūs politikams duodate, o visuomenei sakote „palaukit“? — Tai bus spaudos konferencija ir mes tuomet viską labai išsamiai papasakosime ir pristatysime. — O kodėl tokia strategija pasirinkta? — Todėl, kad tiesiog taip yra suplanuota“, – sako tyrimo autorius Liutauras Labanauskas.
Nesugebėjus surinkti pakankamai pritariančiųjų partnerystės projektui pavasarį, valdantieji prie šio klausimo ketina grįžti šį rudenį. Bet kol kas nesako konkrečios datos.
„Jį reikėtų traukti į darbotvarkę tada, kai jau tikrai žinosime, kad pakanka balsų“, – teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pati Seimo pirmininkė pripažįsta, kad pastaruoju metu politikai sulaukia nemažai prašymų dėl partnerystės įstatymo – vieni aiškina, kad jo reikia, kiti sako, kad ne. Šiandien pirmininkė įsiprašiusi pas arkivyskupą Gintarą Grušą taip pat neišvengė šios temos.
„Tiesą pasakius… — Bandė įtikinti? — Ne ne, mes, manau, kad visiškai akivaizdu, jog šiuo atveju politikai ir bažnyčia yra atskirti ir turi būti atskirti“, – tęsia Seimo pirmininkė.
Vilniaus universitetas ėmėsi veiksmų
Kol parlamente laužomos ietys, nevengiant aštrių pasisakymų, Vilniaus universitetas ėmėsi kitų veiksmų. Paviešino jautrios lyčiai kalbos gaires. Siūlo vengti kalboje žodžių, kurie apibrėžia lytį.
„Keičiasi standartai, keičiasi supratimas apie tai, kas yra tradiciška, kas yra norma, kas yra neutralu, ir tai kas anksčiau buvo neutralu, galbūt dabar jau visai taip nebėra“, – kalba Vilniaus universiteto profesorė Natalija Arlauskaitė.
Ir pateikia pavyzdžius – vietoj kreipinio „mieli kolegos“, rekomenduoja sakyti „mieli kolegos ir mielos kolegės“. Nesikreipti vien tik bendriniu žodžiu „studentai“, nes jis – vyriškos giminės. Vartoti studentai ir studentės, o rašant apskritai trumpinti žodį nenaudojant galūnės – stud.
„Yra realus žmogus, žurnalistė Daiva Repečkaitė, kuri kažkada reguliariai savo tekstuose vartoti vietoj žodžio „žmogus“, vartoti žodį „žmoga“, – pasakoja Vilniaus universiteto profesorė Natalija Arlauskaitė.
O ką apie tai galvoja žmonės? Štai, ką jie sako:
„Pertekliniai visokie. Kaip noriu, taip sakau, ar čia labai įžeidimas, kad aš moterį pradėsiu graža vadint.“
„Man visi šitie dalykai tinka, jeigu tai yra aktualu kažkam, reikia labai įsigilinti kodėl.“
„Nesąmonė, iš tikrųjų, nesąmonė.“
„Aš esu pati lituanistė, tai ne, nesutikčiau. Aš sakyčiau, mes turim tokią seną kalbą, indoeuropiečių, tai tiktai, kad žmogus, žmogų, o ne kokie žmogė, baikit. Jau čia ne, ne.“
„Lietuvių kalba yra lietuvių kalba, čia kažkokia nesąmonė.“
„Meilės trūksta, štai ko, vienintelis žodis.“
Bet tokias gaires sveikina ir universiteto studentų atstovybė. Ji dar pernai priėmė rezoliucija, kuria prašo universitete įrengti lyčiai neutralius tualetus. Pasirūpinti, kad būtų pripažįstamos bendruomenės žmonių lytinės tapatybės, kurių pasaulyje apibrėžiama ne viena dešimtis, ir net užtikrinti, kad universitete translyčiai žmonės būtų vadinami jiems priimtinais vardais, o ne tais, kurie įrašyti dokumentuose.
„Verta čia minėti tyrimus, kurie parodo, kad lytinio identiteto nepripažinimas trans asmenims, artimoje aplinkoje yra vienas didžiausių emocinis stresą sukelti galinčių vardiklių, tai siekiant gerinti visų studentų ir studenčių emocinę būklę universitete, neatsižvelgti į bendruomenės dalį būtų nelogiška“, – sako studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė.
Vilniaus universitetas aprašydamas parengtas gaires pažymi, kad jos tik rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomos, bet kartu ir pabrėžė, jog universiteto tradicijos keičiasi.
