Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.
Nustatytos dvi išimtys, kai sveikatos patikrinimai ir toliau būtų finansuojami valstybės: kai neužtikrintas vakcinų prieinamumas; kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų.
Už projektą po svarstymo balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 33, 11 parlamentarų susilaikė. Seimas turės balsuoti dar kartą, kad naujoji tvarka įsigaliotų. Parlamentui pritarus, sprendimas įsigaliotų nuo gruodžio 1 d.
„Kodėl valdantieji ignoruoja Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta žmonių pasirinkimo laisvę? Mokėjimas iš savo lėšų už testus, tiek darbuotojams, tiek studentams – paslėpta neteisėta priverstinė vakcinacija ir bausmės forma, kai žmogui nepaliekama jokio pasirinkimo. Tas veda prie dar didesnio visuomenės susiskaldymo ir neduoda jokių rezultatų“, – sprendimą kritikavo darbietis Mindaugas Puidoką ir ragino parlamentarus sprendimo nepalaikyti.
„Esminė žinutė, kurią norėčiau iš šios tribūnos pasakyti, kviesdamas balsuoti už šį įstatymą, pateiktą Vyriausybės, kad toliau remdami testavimo galimybę už valstybės lėšas skatiname nesiskiepijimą. Taip kuriama iliuzija, kad testas atitinka skiepą, bet taip juk nėra. Kiekvienas nesiskiepijęs dirbantysis, lengva ranka gaunantis nepigius testus, skatinamas ir toliau elgtis rizikingai tiek dėl savęs, tiek dėl kitų“, – kalbėjo konservatorius Mindaugas Lingė.
Pasak jo, šią savaitę valstybės lėšomis kompensuojamą testavimą panaikino Vokietija ir Šveicarija, tad Lietuva „neišradinėja dviračio“.
„Turime elgtis adekvačiai situacijai, skatinti vakcinaciją ir racionaliai naudoti valstybės išteklius, kurie nėra jau tokie menki – vienam mėnesiui darbuotojų testavimui iš valstybės biudžeto atsieina apie 1,5 mln. eurų“, – tvirtino M. Lingė.
Pristatant įstatymo projektą Seime sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys buvo klausiamas, ar jam žinoma, kad pagal Darbo kodeksą darbuotojų saugos ir sveikatos saugos priemones turi apmokėti darbdavys. Ministras tiesiai neatsakė ė klausimą, tačiau atkreipė dėmesį, kad ir dabar dalis darbdavių savo lėšomis finansuoja darbuotojų testavimą.
„Nėra tokios priemonės, kuri sprendžia problemas 100 proc. Šiandien, deja, esame situacijoje, kurioje yra trys pagrindiniai dalykai.
Pirmas dalykas, <...> imunizacijos laipsnis. Antras dalykas, kurį kartu galime padaryti, tai padaryti viską, kad už durų neliktų pasiskiepiję piliečiai, kuriems reikia gydymo įstaigose paslaugų. Trečias, <...> vyresnio amžiaus senjorų skiepijimas. Deja, visko vienu metu padaryti negalima, šiandien koncentruojamės į šiuos tris klausimus“ – sakė A. Dulkys.
Kas privalo testuotis?
Periodinis testavimas dėl COVID-19 privalomas darbuotojams, kurie nėra pasiskiepiję, bet verčiasi:
- asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
- socialinės paslaugos ir veikla;
- švietimo paslaugos ir veikla;
- laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
- vaistinių darbuotojų veikla;
- krovinių tarptautinio vežimo veikla;
- viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
- viešojo administravimo subjektų veikla;
- profesinė karo tarnyba;
- veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);
- gamybos įmonių darbuotojų veikla.
Tikrintis būtina kas 7–10 dienų.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų gruodžio 1 d. – iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės pakankamai laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą nuo COVID-19.
Manau, reikia analogiškai reikia reikalauti, kad būtų testuojami pasiskiepiję darbdaviai ir darbuotojai, taip pat pasiskiepiję studentai ir žmonės kurie dažnai būna dideliuose susibūrimų vietose už savo pinigus (pasiūlysiu Seimui tokias įstatymo pataisas), nes jie taip pat užsikrečia covid-19, jį nešioja, platina ir užkrečia kitus nepasiskiepijusius ir pasiskiepijusius žmones, ir tas dabartinis užsikrėtimų padidėjimas gali būti kaip tik ne dėl nepasiskiepijusių žmonių kaltės, kaip bandoma pateikti visuomenei, o dėl pasiskiepijusių žmonių, nes jie daugiau atsipalaidavo ir nesisaugo ir platina tą virusą, arba tegul testais jie įrodo priešingai...
Kuo daugiau mes testuosime pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius tuo mes daugiau žinosime apie viruso plitimą ir galėsime jį užkardyti, nors kaip minėjau PGR testai nepatikimi, bet kitų nėra.
O Seimas negina nesiskiepijančių žmonių teisių, priešingai nori jas pažeisti. Atsisakę skiepytis mąstantys žmonės nėra ,,antrarūšiai'' dėl pasiskiepijusiems į jų galvas įrašyto vakcinų propogandos ,,viruso'', kurio anksčiau jie neturėjo, jie tapo vakcinų propogandos ,,aukomis''.