Ministerija taip pat sumažino lydekų kvotas – jei anksčiau žvejys galėjo parsinešti namo iki 5, tai dabar tik dvi lydekaites ne mažesnes nei 50 centimetrų. Kai kurie žvejai siūlo ar labiau sugriežtinti šią tvarką.
„Eik tu peklon! Eik tu peklon!“ – tokiais nuostabos pilnais šūksniais kolegos žvejai pasitinka Edgaro sugautą didžiulę lydeką.
Draugai padeda ištraukti lydeką ir sveikina su puikiu laimikiu: „Nu Edgarai, ką aš galiu pasakyt, nežinau. Iškelt negaliu.“
Edgaras pats džiaugiasi ir negali patikėti tokia sėkme kurią pagavo poilsiavietėje Šaminis. Šiame ežere žvejai visą žuvį kurią pagauna iškart paleidžia atgal į vandenį. O lydeka atrodo nelabai nori fotografuotis ir vos nepasprunka nuo žvejo.
Pagaliau žvejas savo laimikį tvirtai laiko rankose. Pasvėrus ir išmatavus paaiškėjo, kad lydeka sveria beveik 8 kilogramus ir yra beveik metro ilgio. Ten pat Edgaras ją ir paleidžią atgal į ežerą.
Lydekų gaudymo sezonas prasidėjo prieš porą savaičių, o žvejai jau giriasi trofėjiniais laimikiais. Uteniškis Tautvydas džiaugiasi ko gero vieną didžiausių šiemet Lietuvoje sugautų lydekų. Žvejys sako, kad kova nebuvo labai ilga, tačiau adrenalino suteikė.
„Taip, jaučiasi ir adrenalinas, ir ta žuvis stambi, gal metras 15. Nežinau, gal 10 gali būti kilogramų. Sunku pasakyt. Tai vis tiek turi jėgos ir masės, tai priešinosi pakankamai stipriai“, – pasakoja žvejys mėgėjas Tautvydas Burneika.
Lydekos po neršto, tad po mėnesio kito, jas traukti bus dar sunkiau. Tautvydas, sako, kad sau pasilieka labai nedaug sugautos žuvies.
„Jei geriau sekasi, tai pagauni ir vieną, ir penkias pagauni. Į namus pagal taisykles sau galima pasiimti dvi. Kartais pasiimi dvi, kartais vieną, kartais nei vienos nepasiimi. Tai įvairiai būna, tokias dideles aišku visas paleidžiu“, – sako T. Burneika.
Tautvydo sugauta lydeka kol kas didžiausia užfiksuota šiais metais pirmą kartą suorganizuotoje Lietuvos lydekų lygoje. Šių varžybų dalyviai visą sezoną pagal numatytas taisykles iki pat lapkričio vidurio gaudo lydekas, jas išmatuoja. Nugalėtoju taps kurio trys didžiausios sugautos lydekos sudėjus kartu bus ilgiausios. Pagrindinis lygos principas – pagavai, paleisk.
„Lygos tikslas, kad saugot gamtą, kad išmokint žvejus, kad pagavai – paleisk principu žvejoti. Kad mūsų laimikių būtų daugiau ir didesnių“, – kalba lygos organizatorius Neivaldas Baliutis.
Žvejai turi pastabų ir aplinkos apsaugos ministerijai, kuri yra numačiusi, kad galima gaudyti ne mažesnes kaip 50 centimetrų ilgio lydekas. Sako, kad reiktų įvesti ir lubas, kad didesnių kaip 80 centimetrų, taip vadinamų trofėjinių lydekų taip pat nebūtų galima vežtis namo.
„Tai vienas dalykas, kad tai yra jau gana pagyvenusios žuvys, jos jau tiek metų išvengė žvejo kabliuko ir keptuvės, tai vien dėl to jos turėtų turėti pagarbą“, – teigia N. Baliutis.
Be to, tokių lydekų mėsa nėra labai skani ar minkšta. Skaniausios 1–3 kilogramų žuvys. Taip pat paleidus tokią didelę lydeką, sau pačiam ar kitam žvejui suteikiamas šansas dar kartą pasimėgauti traukiant iš vandens tokį trofėjų.
„Esu egoistas, aš noriu žvejoti ne tik šią dieną, bet noriu žvejot rytoj, poryt noriu žvejoti. O jeigu suvalgau žuvį, tai aš žinau, kad jos jau nebėra“, – kalba žvejys mėgėjas Egidijus Šiušė.
Žvejybos reikmenų parduotuvėje dirbantis ir visą laisvalaikį praleidžiantis žvejyboje šiaulietis Egidijus, sako, kad dabar pats geriausias laikas žvejoti lydekas.
„Lydeka po neršto, ji alkana, nes nerštas pareikalavo daug jėgų. Po neršto jos kimba, truputi praėjus laiko, savaitei ar dviem, jos kimba geriausiai“, – aiškina E. Šiušė.
Kitas laikas, kai galima tikėtis pagauti didžiausias lydekas yra prieš baigiantis sezonui, kuomet jos ruošiasi nerštui. Žvejai pataria, kad aktyviausios lydekos vandens temperatūrai pakilus iki 8 laipsnių, tačiau dar labiau sušilus – jų aktyvumas mažėja. Plėšrios žuvys suaktyvėja saulei kylant ir leidžiantis.