Spėjama, kad Lietuvoje visiškai nelaimingų žmonių yra keliskart daugiau nei Skandinavijoje.
Taip TV3 žinių paklausti, kaip gyvena, atsako žmonės:
„Gyvenam kaip gyvenam – nelabai gerai. – Kuo toliau, tuo blogiau. – Taip!“
„Nerimas, žinokit, dėl ateities. Nerimstam labai...“
Nesibaigiantis Rusijos agresija prieš Ukrainą, pasak žmonių, yra viena iš nerimo priežasčių:
„Kaip gyvent šiam amžiuj, kad toks dalykas atsitiktų: žmones žudo ir visi žino, ir nieko. Kas toliau? Kiekvieną naktį reikia girdėt, kiek jie nušovė, kiek ten užmušė, kiek ten sugriovė. Kažkas nenormalaus.“
„Kuo toliau – čia Baltijos šalys, irgi grasina visai Europai. Tas žmogus, nežinau, ką mąsto perspektyvoje.“
Sparčiai tebekylančios kainos – dar vienas gyventojų galvos skausmas, pastaruoju metu pranokstantis net patį karą:
„Niekas net nesiima atsakomybės už tą elektros brangimą. Už nieką, blyn. Kažkas pabrango – kažkas atpigo... Kai atpigo kažkoks ten, pavyzdžiui, naftos produktas, kažkodėl parduotuvėj niekas neatpigo.“
„Kiekvieną dieną ateini ir nežinai, kiek pinigų imt su savim. Kiekvieną dieną – pienas ant 10 centų, duona kiekvieną dieną brangsta. Turiu dar katę – maistas labai brangus.“
Žmonės vardija ir kitokias bėdas:
„Ypač senjoram, vyresnio amžiaus žmonėms. Nesiskaito niekas. Nueini į kavinę – galvoja, kad ufonautė kokia. Mes gi neprašom už ačiū.“
„Pabandykit patekt į polikliniką. Tavęs neklausia, ar tu kažkur dirbi, ar tu galėsi ateit. Tau pasakė: tu užrašytas tai dienai, ir viskas.“
Platformos „Visi psichologai“ naujausiais duomenimis, šiek tiek ar reikšmingai padidėjusią įtampą jaučia aštuoni iš dešimties apklaustųjų. Psichologai akcentuoja: pagrindinis streso šaltinis išliko asmeninės problemos.
„Žmonių problemos liko tos pačios: santykiai ir pasekmės kažkokių vaikystės įvykių. Šie faktoriai tiesiog prisideda prie jau esančių problemų. Jeigu be šių problemų žmonės susitvarkydavo, tai papildomi stresoriai“, – teigia psichoterapeutė Rita Mackonienė.
„Tiek ekonomikos, tiek karinė, politinė padėtis. Na, ir turbūt kiekvieno žmogaus gyvenime yra ir kitų įvykių. Todėl juos visus reikia aptarinėti, nagrinėti kaip visumą. Ir kada prie visumos prisideda dar kažkas, tai visuma padidėja“, – aiškina psichologas Gediminas Navaitis.
Svarbu ir tai, kad, anot pasaulio laimės ataskaitos, Lietuvoje galėtų būti maždaug 12–14 procentų nelaimingų ir nusivylusių žmonių.
„Skandinavijos šalyse tokių atsakymų bus 1–3 procentai. Tai kaip ir nedaug ką komentuoti telieka, nes kas aštuntas, kas devintas žmogus yra ryškiai nelaimingas“, – tvirtina G. Navaitis.
O ar turi žmonės vilties? Štai, ką jie sako:
„Aš pati sau keliu nuotaiką. Va, linksma dabar. Pademonstravau, ką aš norėjau. Ir viskas. Aš labai vaizdžiai pasakoju. O šiaip gyvenimas negerėja, ne.“
„Jeigu žmogus tingi, tai jam blogai. Ir plius vatnikam blogai dabar – ruskius visi dulkina, taip!“
LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad optimistų gerokai mažiau. Kad šalyje situacija prastėja, mano aštuoni iš dešimties lietuvių.
.
