Balandžio pradžioje pareigūnai užfiksavo šių metų kelių erelį rekordininką. Iš Palangos link Klaipėdos mašina skriejo net 255 kilometrų per valandą greičiu, tad ten leistiną 90-ies ribą viršijo beveik tris kartus. Automobilio modelį pareigūnai aiškinasi, tačiau numeriai – užsienietiški. Šiam skraiduoliui gresia ne tik bauda iki 550 eurų, bet ir pažymėjimo praradimas pusmečiui.
O Kaune, Islandijos plente, kur leistinas greitis yra 90, „Audi“ vairuotojas praskriejo beveik 200 kilometrų per valandą greičiu. Kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad, per karantiną ištuštėjusiuose šalies keliuose, lakstančių tautiečių tik daugėja. Nuo pat gruodžio pabaigos, kai šalikelėse pridygo vadinamųjų policijos trikojų, užfiksuojamų pažeidimų skaičius kiekvieną mėnesį auga tiesiog kartais.
Štai jei sausį trikojai fiksavo 6 tūkstančius greičio viršytojų, tai vasarį jau 10, o kovą net 25 tūkstančius. Ir tai, panašu, ne pabaiga. Tačiau paradoksas – sužeistų ir žuvusių keliuose šiemet kiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
„Skaičius užfiksuotų greičio pažeidimų augo ir rekordinis buvo balandis. Dar net nepasibaigus balandžiui daugiau nei 36 tūkstančiai pažeidimų užfiksuota vien su trikojais įrenginiais, neskaitant vidutinio greičio sistemų. Tai rodo, kad atšilus orui tikrai žmonės gerokai atsipalaidavo“, – sako viršininkas Vytautas Grašys.
Anot pareigūnų, it ant mielių augantį užfiksuotų pažeidėjų skaičių lemia ir kasdien veikiantys, po visą Lietuvą išsibarstę nauji greičio matavimo įrenginiai ir nuolatinės pačių pareigūnų vykdomos priemonės. Tačiau šiuo laikotarpiu esą suveikia ir psichologinis aspektas. Per karantiną keliuose mašinų kur kas mažiau, nesiformuoja spūstys, tad ir greičio pedalą dažnas drąsiau nuspaudžia.
Štai, ką pasakoja patys vairuotojai:
„Įsivaizduoju, kad taip yra dėl to, kad gatvės yra laisvesnės. Yra tokių, kurie mėgsta greitį, gal net ir nepastebi kaip paspaudžia pedalą tuščioje gatvėje.“
„Tikriausiai mano, kad mažiau mašinų, tai mažiau ir tikrina.“
„Galvoju, kad ta bendra įtampa irgi paskatina taip impulsyviai elgtis. Gal taip išlieja emocijas. Šiandien štai mane pro dešinę pusę aplenkė.“
O štai kelis mėnesius Lietuvoje viešintis ir dažnai taksi važinėjantis Danijos pilietis teigia atradęs dar vieną priežastį, kodėl lietuviai nuolat skuba.
„Mieste, kur jam buvo galima važiuoti 50 kilometrų per valandą greičiu, jis važiavo 80-ies kilometrų per valandą greičiu. O štai užmiestyje, kur jis galėjo važiuoti 80-ies kilometrų per valandą greičiu, jis važiavo 75-ių. Manau, kad tai ir psichologinis dalykas, nes šviesoforų signalai Lietuvoje keičiasi labai lėtai“, – pasakoja užsienietis iš Danijos.
Vilniaus kelių policijos vadovas Dainius Šalomskas mano, kad baudų dydžius už greičio viršijimą derėtų peržiūrėti iš esmės. Mat dabar viršijus iki 10 kilometrų per valandą, vairuotojas yra tik įspėjamas, iki 20 kilometrų, jei nusižengimas pirmas – pusė minimalios baudos – vos šeši eurai.
Rimtesnės, pusę tūkstančio eurų siekiančios nuobaudos skiriamos tik tiems, kurie šalies keliais lekia itin pavojingais greičiais – ribą viršija 40, 50 kilometrų per valandą greičiu. Tad ateityje pareigūnai politikams siūlys tvarką griežtinti. Štai vienas iš pasvarstymų – viršijus greitį nuo 20 iki 30 kilometrų per valandą – atimti vairuotojo pažymėjimą porai savaičių.
„Yra ir tokių, kurie nesuvokia, tam ir yra pakartotinos nuobaudos, kurios yra gerokai didesnės, netgi iki teisės vairuoti praradimo. Yra keletas iniciatyvų dėl tam tikrų baudų didinimo, bet jos turėtų pasiekti sprendimų priėmėjus“, – teigia V. Grašys.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad kol kas pareigūnai į parlamentarus dar nesikreipė ir konkrečių pasiūlymų nepateikė. „Valstietė“ mano, jog pirmiausia reikėtų palaukti kol prevencinius vaisius sunokins vadinamieji trikojai. Juolab, kad vidaus reikalų ministerija rengia pasiūlymus 30-mečio planui – nulis žuvusiųjų keliuose. Ten taip pat numatyta nauja baudų sistema.
„Jeigu Lietuvos policija matys tą problemą, kad tik pažeidimo fiksavimas nepadeda užkardyti ir kad vairuotojai susimokėję baudas, kurios palyginti yra nedidelės, kartos tai toliau, be abejo teks svarstyti dėl tų baudų didinimo“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė.
Vairuotojai profesionalai taip pat mano, jog iš skubotų veiksmų naudos nebus. Pristabdyti vairuotojams skraiduoliams reikalingas švietimas, geresnė kelių infrastruktūra.
Instruktorius Artūras Pakėnas mano, kad dalyje atkarpų būtų galima pamąstyti ir apie leistino greičio didinimą ar bent jau aiškesnį žymėjimą. Štai Vilniuje, Batoro gatvėje, greičio žymėjimas esą keičiasi greičiau nei vairuotojas spėja ženklus pamatyti. Beje, šioje gatvėje fiksuojama ir bene daugiausiai pažeidėjų sostinėje.
„Man labai dažnai tekdavo ta gatve važiuoti su mokiniais ir pačiam galva susisukdavo – tai kokiu gi čia greičiu važiuoti. Tai 50, tai 60, tai 70, tuomet vėl 50, vėliau jau 80. O pačiame kelyje lyg ir niekas nepasikeitė. Kaip buvo tas pats kelias su žalia skiriamąja juosta, taip ir yra“, – sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Peržiūrėti greičio žymėjimą dalyje šalies kelių žadėjo ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.
