Mišrūnas Longailendas iš prieglaudos „Penkta koja“ ruošiasi kelionei į Suomiją, jam atliekamos medicininės ir grožio procedūros. Užsieniečiai ilgaplaukį įsimylėjo vos išvydę nuotraukas, o susižavėję juo nuolat domėjosi kaip šuneliui sekasi: „Mes siuntėm filmukus, rodėm, koks jis smagus, fainas, ištvermingas, kantrus, žmonėms labai patiko.“
Į naujuosius namus užsienyje išvyksta ir Ledi: „Važiuosi ir tu, miegosi sau ant lovos kokios.“
Jau paruošti mikroautobusai su specialiais transportavimo narvais – 9 keturkojai saugiai uždaromi ir leidžiasi į ilgą kelią, kerta kelias šalis, keliasi keltu, o Suomijoje juos pasitinka naujieji šeimininkai: „Vyksta perdavimas šeimynai… mūsų jau laukia.“
Skandinavai susitikimo su būsimu augintiniu kartais laukia net kelis mėnesius. Padengia ir visas pasiruošimo kelionei išlaidas, kurios siekia kelis šimtus eurų, o kartais ir daugiau, jei gyvūnui prireikia operacijos.
„Yra atliekami įvairūs testai, nes šiuo atveju skandinavai yra susivaldę ligų paplitimą šalyje, todėl gyvūnas privalo būti skiepytas, atlikti įvairūs tyrimai, ar jis neturi širdies kirminų, kraujo kirminų, ir panašiai, apmokama sterilizacija, kastracija ir kelionės išlaidos“, – pasakoja prieglaudos „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė.
Kaip pasakoja prieglaudos vadovė, jei lietuviai dairosi gražių, sveikų ar į veislinius panašių augintinių, tai užsieniečiai vadovaujasi visai kitais kriterijais
„Priešingai negu Lietuvoje, ten šuns negalia, amžius jiems neturi įtakos visiškai, jiems dar smagiau padėti tam gyvūnui, kaip pavyzdys, šeima renkasi tą gyvūną, kuris yra seniausiai prieglaudoje, nepaisant to, kaip jis atrodo, tai daug ką pasako, kad išvaizda nėra prioritetinis dalykas“, – aiškina prieglaudos „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė.
Iš prieglaudos „Penkta koja“ globotiniai į Suomiją ar Švediją iškeliauja kartą į mėnesį, ir taip jau ketverius metus. Per šį laikotarpį Skandinavijoje naujus namus surado apie pustrečio šimto šunų.
„Pakeiti jo gyvenimą aukštyn kojom, jis yra pilnavertis šeimos narys, jie kartu keliauja, jis niekada nebus rišamas prie būdos, ir jis turi visiškai kitokį gyvenimą, nei turėjo iki tol, kol gavo namus ten“, – tikina A. Volockytė.
O dabar kelkimės į kitą pasaulio kraštą – Tailandą. Saloje gyvenantys lietuviai Rasa ir Mantas jau 7-erius metus rūpinasi gyvūnais, juos gydo, slaugo, prižiūri. Sutuoktinius ten net vadina šunų daktarais. Vienu metu jie globoja per 20 šunų, o jų istorijomis dalijasi socialiniuose tinkluose ir yra užkariavę ne vieno gyvūnų mylėtojo širdį. Augintiniams mieliau ieško namų už salyno ribų.
„Vietiniams mes nenorim duoti, nes skiriasi supratimas apie šunis, nes kol mažiukai jiems patinka, o kai paauga, ai… vietiniams atiduoti, tai tas pats kas į gatvę atiduoti šunį“, – sako šunų globėjai Rasa Skridailaitė ir Mantas Pralgauskas.
Ir ten pagalbos ranką tiesia lietuviai, daugiausia emigrantai. O paruošti šunį kelionei iš Tailando reikia laiko ir apie 1,5 tūkst. eurų, trečdalį sumos atsieina kraujo tyrimas dėl pasiutligės, kuris daromas praėjus mėnesiui po privalomo skiepo.
„Siunčiamas iš Tailando į Europos patvirtintą laboratoriją, kad pasižiūrėtų, kaip yra su pasiutligės antikūnais, jei mažiau nei reikalaujama tada praeina, ir po trijų mėnesių, kai paimtas kraujas tam serumui, jis gali skristi ir čia minimum yra 4 mėnesiai. Plius keturi mėnesiai, bet kokioms ligoms nutikus turim važiuoti pas veterinarą, tvarkyt, plius lėktuvo bilietai, dokumentų tvarkymai, narvas – viskas“, – tęsia šunų globėjai.
Tad kartais rezervavę šuniuką ir sužinoję, kiek teks mokėti už jo paruošimą išvykimui – žmonės savų planų atsisako.
„Kartais žmonės, nesuprantantys situacijos, sako, kodėl taip brangiai, piktinasi, gal mes pardavinėjam, tai mes sakom, atskriskit, pasiimkit už dyką, prasėdėkit tuos keturis mėnesius Tailande, susitvarkykit patys viską ir turėsit nemokamą šuniuką“, – priduria pašnekovai.
Dar reikia surasti ir skrydžio palydovą, kuris keliautų ta pačia krytimi kaip ir šuo. Pandemijos metu, tai ypač sudėtinga, nes keliaujančių mažai.
Manto ir Rasos rankose nuo vos kelių dienų užauginti šunyčiai. Vienas jau turi šeimininkę. „Jiems dabar 6 savaitės, skiepyti, patys valgo, šitas gražuoliukas iškeliauja pas lietuvę į Olandiją – šitas ieško namų ir dar viena mergaitė“, – teigia R. Skridailaitė ir M. Pralgauskas.
Šiemet pirmieji šuneliai iš sutuoktinių namų Tailande jau išvyko į Didžiąją Britaniją, Norvegiją, daugiausia pas tautiečius emigrantus. O spalį kelionei ruošiasi dar keli keturkojai.
