3-ejų metų jaunas briedis vietovėje šalia Lieponių kaimo, Trakų rajone, įstrigo melioracijos griovyje. Tokį vaizdą visiškai netikėtai pamatė ir užfiksavo rudenėjančios gamtos atvykę fotografuoti gamtos mylėtojai. Briedį vanduo apsėmęs tiek, kad kvėpuoja iš po vandens pusiau iškišęs nosį. Tą išduoda kylantys vandens burbulai. Miško galiūnas daugiau nei pusantro metro įklimpęs dumble, paviršiuje vos apie 20 centimetrų vandens.
„Kyšo tik tai ragai iš to griovio, pelkės. Mes negalėjom patikėti savo akim, nes briedžiui paprastai įveikti tokį griovį nėra jokių problemų. Mes galvojom, kad haliucinacijos“, – sako fotografas Ričardas Anusauskas.
Tačiau žmonės supratę, kad gyvūnas pats išlipti nebepajėgs, į pagalbą pasikvietė ugniagesius gelbėtojus. Kad gyvūno nesužeistų, traukti gaisrinės automobiliu nesiryžo. Po poros valandų 6 vyrams rankomis briedį iš duobės ištempti visgi pavyko. Briedžio gelbėtojai sako, kad jis nubėgdamas keliskart atsisuko padėkoti.
„Tas briedžiukas keletą kartų, būdamas tokioj streso būsenoj, padėkojo už išgelbėtą gyvybę ir nubėgo sau ramiai vidury laukų į tokį mažą miškelį, atsigulė pailsėti, atgauti savo jėgas“, – teigia R. Anusauskas.
O 12 elnių patelių, patino ir 5-6 jo konkurentų spektaklį užfiksavo gamtos fotografas Marius Čepulis, išvykęs stebėti prasidėjusios rudeninės elnių rujos. Marius Čepulis sako, kad rujojančių elnių baubimą galima išgirsti net už kelių kilometrų. Šiuo metu taip pat rujoja briedžiai ir stumbrai.
„Jie turi savo pamėgtas vietas, kur rujoja, kur susirenka patinai ir jie jau ten rodo, kas ką turi didesnio, geresnio, gražesnio ir paskui juos eina patelės. Gyvūnams tai yra kasmetinės vestuvės. Mes galim kiekvieną dieną, o jie turi galimybę vieną kartą per metus, tai ir ja naudojasi“, – kalba jis.
O kad tokia galimybe galėtų pasinaudoti, elnių patinai dėl patelių varžosi ir kovoja susirėmę ragais. Tiesa, gyvūnų, kaip ir žmonių gyvenime, pasitaiko įvairių dramų.
„Jaunesni bando nuvilioti, vyresni neleidžia. Paprastai patelės renkasi patį geriausią, nes žino, kad geriausi genai. Vadinasi, jų vaikai bus stipriausi ir taip toliau. Kartais leidžia kažkuriam patinui, vyresnis patinas, leidžia išvesti pateles į lauką, palakstyti, atseit, pasaugotų, o paskui vėl grąžina į mišką. Nes patys tie gražiausi, vyriausi yra patys ir atsargiausi“, – tikina M. Čepulis.
Įspėja saugotis rujojančių gyvūnų
Ypač atsargūs turėtų būti ir žmonės. Rugsėjo mėnesį prasidėjus elnių, briedžių, stumbrų rujai ir gyvūnams pereinant į rujojimo vietas, jų gali padaugėti ir keliuose. Per 7 šių metų mėnesius keliuose įvyko daugiau nei 2600 avarijų automobiliams susidūrus su laukiniais žvėrimis ir tai yra 94 atvejais daugiau nei pernai. Nors žuvusių nei pernai, nei šiemet nėra, priešingai nei 2019-aisais, kuomet automobiliui susidūrus su gyvūnu, mirė du žmonės, tačiau šiemet nukentėjusių taip pat yra.
„Iš tų įvykių, 20 yra įvykių, kuomet nukentėjo 27 žmonės. Tai yra buvo sužaloti žmonės būtent dėl susidūrimo su gyvūnais“, – sako kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys.
Kad rugsėjį prasidėjo kai kurių laukinių žvėrių ruja, pastebi ir draudikai. Didžiausios šalies draudimo įmonės duomenimis, įprastai kiekvieną mėnesį fiksuojama 60–80 susidūrimo su gyvūnais atvejų, tačiau rugsėjį-spalį jų būna 100 ir daugiau. Šiemet bendrovė „Lietuvos draudimas“ užfiksavo beveik 900 automobilių ir gyvūnų susidūrimo atvejų ir už juos gyventojams išmokėjo daugiau nei 1,3 mln. eurų.
„Vidutiniškai tai yra apie 2000 tūkstančiai eurų. Priklauso labai nuo gyvūno, su kuriuo susiduriama. Brangiausios žalos yra susidūrus su briedžiu, kurios jau kainuoja apie 2800. Dažniausios žalos yra susiduriant su stirnomis“, – teigia „Lietuvos draudimas“ atstovė Rolanda Lipnevičiūtė.
Žmonės, pasak draudikų, matydami ant kelio išbėgusį gyvūną ir norėdami jo nesužeisti, dažnai prisidaro dar daugiau bėdos, tad kartais jau geriau su tuo gyvūnu susidurti.
„Dažnai pasitaiko nelaimių, kuomet vairuotojas stengiasi išvengti susidūrimo, ypač jeigu tai yra mažesnis gyvūnas, kiškutis, lapė, kažkas ir, stengdamasis išvengti susidūrimo, patiria dar didesnę avariją. Išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, nulekia nuo kelio“, – priduria R. Lipnevičiutė.
Daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyksta didžiuosiuose magistraliniuose keliuose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose.
Pasak policijos atstovų, vairuotojai klaidingai mano, kad tvorelė gali juos apsaugoti nuo susidūrimo su žvėrimis, nors geriausia yra tiesiog pasirinkti saugų greitį ir būti akyliems, ypač sutemus ir auštant, kada einančių rujoti gyvūnų keliuose yra daugiausia.