Tiesa, ekonomistai ragina nepamesti galvų ir su pinigais elgtis protingai, mat dantis šiepianti infliacija gali įsukti kainų augimo spiralę, o tam reikia būti prikaupus „finansinių“ lašinių.
Eilės Vilniaus oro uoste ir pilni kelionių lagaminai – taip lietuviai naudojasi proga prasitęsti vasarą ir, atlaisvėjus gyvenimui, paišlaidauti svetur.
Vilnietis Donatas su žmona kelionei į Atlanto vandenyno skalaujamą Portugaliją atseikėjo daugiau kaip 1000 eurų. Pora įsitikinusi – dabar pats geriausias metas poilsiui ir įspūdžiams.
„Kelionės – investicija į save, nes jų iš tavęs niekas neatims jau. Kur tu papuolei, įspūdžius turėjai, visą laiką jie ir bus. Tau jie liks“, – sako vilnietis Donatas.
„Atsipūsti nuo visų darbų. Paprasčiausiai išskrendi tau ten niekas nerūpi, ne taip kaip Palangoj nuvažiuoji ir jau antrą dieną galvoji – oi, čia gal reikia jau namo važiuoti?“ – tikina klaipėdietė Birutė.
„Taip, pigu, šilta gera ten ir saulė šviečia. – Kiek mokėjote? – Porą šimtų eurų“, – pasakoja vilnietė Vaida.
Per pandemiją taupę ir pernelyg neišlaidavę tautiečiai, pinigines atvėrė jau po karantino. Skaičiuojant nuo pandemijos pradžios praėjusių metų kovą, bankuose lietuvių indėliai išaugo 3 milijardais eurų ir šių metų kovą jau siekė apie 19 milijardų eurų. SEB banko duomenimis, būtent vasarą indėliai nustojo augti, mat gyventojai ėmė išlaidauti kelionėms.
„Va ten, buvo sparčiausias lietuvių kelionių augimas. Portugalija – daugiau negu 4 kartais augo gyventojų išlaidos toje šalyje, Kroatijoje irgi 4 kartais. Kroatija, Italija, Ispanija, Graikija – ten buvo augimas kartais. Turkijoje – 9 kartais“, – atskleidžia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ekonomistai pastebi, kad būtent atostogų metu – rugpjūtį iš sąskaitų ėmė judėti žmonių pinigai. Bendra indėlių suma rugpjūčio mėnesį palyginus su liepa sumenko 2 milijonais eurų. Lietuvos bankas tikina, kad indėlių sumažėjimas keliais milijonais tėra vienkartinis efektas, susijęs būtent su atostogomis.
„Šitas skirtumas nėra didelis, istoriškai žiūrint, tokių skirtumų ir didesnių jų būna, pasitaiko. Jeigu žiūrėsime pamėnesiui, vasarą žmonės daugiau atostogauja, turi daugiau progų išlaidauti, kelionėms ir kurui, kuris šiuo metu yra pabrangęs lyginant su pernai“, – kalba Lietuvos banko ekonomistas Paulius Morkūnas.
O žmonės sako ir toliau savęs nevaržys – žada keliauti į šiltus kraštus, įsigyti brangesnių pirkinių:
„Į laisvę dabar lėksime ir panaudosime. Keliausime pagal galimybes, viso galima sugalvoti, kai pinigų yra, tai ir išlaisvina.“
„Na, kaip moteris sau išleidžia? Rūbams, batams.“
„Leidau kelionę sau, pirkinių – ne, nes nebuvo tokio poreikio, bet, taip, aš leidau sau geras atostogas. – Ir kiek išleidote per geras atostogas? – Apie du tūkstančius.“
„Baldams – teko ir susitaupyti ir nusipirkti, pasikeisti senus į naujus.“
Perka ir daiktus namams
Visgi lietuviai sutaupytus pinigus leido ne tik kelionėms, bet ir brangesnei buitinei technikai, namų apyvokos daiktams. Per metus palyginti su 2020 metų rugpjūčiu mažmeninė prekyba Lietuvoje augo daugiau kaip 10 procentų – rodo Eurostato duomenys. Ir tokiu šuoliu Lietuva išsiskyrė iš kaimyninių šalių.
„Matome mažmeninės apyvartose labai reikšmingą šuolį – būtent namų apstatymo, namų remonto prekėms ir tai susiję su tuo, kad gyventojai arba apsistatinėjo ir tvarkėsi naują būstą, arba sakykime, atnaujino esamą“, – vardija „INVL ASSET MANAGEMENT“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Visgi ne tik kelionės, bet ir nekilnojamasis turtas lietuvius vilioja kaip niekada. Žmonės, matydami, kad infliacija kyla toliau, ieško būdų, kur saugiai padėti pinigus, kad šie turėtų investicinę grąžą. Ir dėl infliacijos bankuose nenuvertėtų šimtais ar net tūkstančiais eurų.
„Žmonės tikrai mielai įdarbina savo pinigus investuodami į nekilnojamąjį turtą. O kuo tai pasibaigs žiūrėsime, nes kainos daugelyje Lietuvos miestų jau yra gerokai didesnės nei analogiškuose miestuose Latvijoje ir Estijoje. Tai mes jau tapome pakankamai brangūs“, – sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tiesa, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė pastebi, kad išmokę taupyti lietuviai labai atsargiai žengia ir kitą žingsnį – iki šiol dar vangiai įdarbina savo pinigus. Daugiausiai žmonės renkasi jiems priimtinus būdus – terminuotus, taupomuosius indėlius, investicijas į nekilnojamąjį turtą ir rečiau į tauriuosius metalus.
„Auksas užima garbingą 4 vietą – ne prizinę, bet jisai eina iškart po nekilnojamojo turto. Ir 5-oje vietoje yra akcijos, kur žmonės nori investuoti. Tai nedidelė dalis. Į auksą norėtų investuoti apie 10–12 procentų, į akcijas – 8 procentai“ – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
O Ekonomistai įspėja nepamesti galvų ir išlaidauti bei pinigus investuoti protingai. Mat dantis šiepianti infliacija gali įsukti kainų augimo spiralę. Kylant elektros ir dujų kainoms, pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, įkandin brangs prekės bei paslaugos.
„Tai yra restoranų, kavinių, kirpyklų. Aš manau, kad tie infliacijos skaičiai, kuriuos matome dabar 6 procentai tai nėra pabaiga. Nenustebčiau, jei spalį ir lapkritį infliacija gali siekti apie 7–8 procentus“,– tikina „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Nors nerimo ženklų išties daug – ekspertai ramina, kad ir prikauptų lašinių lietuviams netrūksta.
