„Viena iš iššūkių, su kuriais susiduria tiek vietiniai, tiek keliautojai ir čia, Danange, ir Kinijoje, kur yra ne vienas bičiulis, kur pačiam teko praleisti pastaruosius 5 mėnesius, yra nežinia“, – pasakoja šiuo metu Vietname viešintis žurnalistas Darius Verseckas.
Čia jis laukia didžiausios metų šventės – Naujųjų kinų metų, tačiau žmonių nuotaikos toli gražu ne šventinės. Vietname užfiksuoti du iš Kinijos atsklidusio koronaviruso atvejai. Kinija jau karantinavo 41 milijoną žmonių, uždrausdama bet kokį judėjimą iš 13 Wuhan provincijoje esančių miestų.
Pasak Vietname viešinčio lietuvio, daugelis jo pažįstamų, likusių viruso zonose, apimti baimės, nežino, kas jų laukia toliau.
„Žmonės nežino, kaip elgtis, dalis jų nešioja kaukes, dalis nenešioja. Visi svarsto, ar tas virusas išplis, ar tai yra kelių dienų reikalas ir jis bus suvaldytas.“
Į Lietuvą iš Kinijos atvyksta apie 18 tūkstančių žmonių per metus. Tiesa, tiesioginių skrydžių su šia valstybe mes neturim. Tačiau oro uostai – ta vieta, kur milžinišku greičiu maišosi ir keliautojai, ir oro lašeliniu būdu perduodami virusai.
Keleiviai iš Kinijos Lietuvą jungiamaisiais skrydžiais pasiekia iš pačių įvairiausių vietų – Baltarusijos, Ukrainos, Vokietijos, Italijos, Turkijos ir daugelio kitų šalių ir miestų. Kol kas oro uoste sutikti lietuviai skraidyti ir užsikrėsti nesibaimina.
„Dėl viruso šiek tiek mačiau internete, per daug nesidomiu, gal reikėtų daugiau pasidomėti.“
„Dabar, va, į Frankfurtą skrisim ir parodoj bus ganėtina daug kiniečių. Tai va, bus matyt, kaip ten bus.“
„Baimę. Laukiam, kada čia bus, ir nenorim, kad čia būtų.“
Kol kas, bent jau oficialiais duomenimis, virusas Europos Sąjungos dar nepasiekė. Tačiau Lietuvos tarnybos ruošiasi ekstremaliai situacijai. Jau nuo rytojaus šalies oro uostuose budės specialistai, tikrinsiantys įtarimą keliančių pacientų sveikatą. Visiems iš Kinijos atvykstantiems keleiviams bus teikiama informacija apie šį virusą. Pasijusti sergančiais tokie keleiviai gali ir gerokai po skrydžio – šios ligos inkubacinis periodas gana ilgas – nuo 1 iki 2 savaičių.
„Bandoma sumažinti komunikaciją, pastebėjus kažkokius simptomus, vienas dalykas. Be abejo, bus reidai, tikrinant tam tikrus skrydžius ir jų keleivius. Temperatūra matuojama ir taip toliau“, – sako Oro uosto direktorius Dainius Čiuplys.
Karščiuojantiems keleiviams iš Kinijos kelionė iškart baigsis.
„Iškviečiama greitoji medicinos pagalba ir ligonis vežamas į infekcinių ligų centrą. Tokiu atveju būtų išaiškinamas arba skrydžio metu, arba oro uosto teritorijoje“, – pasakoja NVSC skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė.
Pacientai karantinui bus gabenami į izoliuotas palatas infekcinėje ligoninėje. Kol kas apie virusą žinoma nedaug. Vaistų ar vakcinos nuo jo nėra. Pasireiškiantys simptomai labai panašūs į peršalimo, tačiau dažnu atveju virsta į sunkią plaučių uždegimo formą. Užkrečiamumas – vidutinis.
„Šiai dienai, panašu, kad vienas žmogus vidutiniškai gali užkrėsti nuo 1,5 iki 2,5 žmonių. Vis tik nėra labai didelis plitimas žmogaus žmogui, bet neramina tai, kad buvo diagnozuoti medikai, kurie užsikrėtė. 14 netgi medikų, kurie užsikrėtė nuo vieno žmogaus“, – teigia ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.
Ketvirtadienį dėl šio viruso posėdžiavo ir Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai. Šiai dienai, pasak jų atstovės Lietuvoje, grėsmė Europai maža. Tad bent jau kol kas nuspręsta ekstremalios situacijos neskelbti.
„Ekstremali situacija Kinijoje ir ten situacija labai rimta. Ir yra didelė rizika. Tačiau matome, kad plitimas į kitas šalis kol kas yra ribotas, aptikti keli atvejai, pavieniai atvejai. Dar ne laikas skelbti tarptautinę ekstremalią situaciją, nes ji daugmaž lokalizuota Kinijoje“, – kalbėjo atstovė Ingrida Zurlyte.
Manoma, kad virusas pirmajam infekuotam perduotas Wuhano mieste esančiame žuvų turguje. Viena iš medikų keliamų versijų – kinas užsikrėtė nuo turguje suvalgytos gyvatės, kuri prieš tai buvo suėdusi infekuotą šikšnosparnį.
