O prisimena Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį – kaip ypatingai tvirtą, principingą, ir stiprų, humoro jausmo nestokojusį žmogų. Keli gėlių žiedai, žvakutės ir Seimo kanceliarijos darbuotojo kruopščiai įrėminta fotografija.
Po žinios apie Nepriklausomybės akto signataro, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, mokslininko, profesoriaus Aloyzo Sakalo mirtį, Parlamento rūmai pasipuošia gedulo spalvomis.
O į istorinę kovo 11-osios salę prisiminti anapilin išėjusio bendražygio užsuka buvęs Parlamento vadovas Česlovas Juršėnas. 1992–1996 Seimo kadencijoje Sakalas buvo Seimo pirmininko pavaduotojas.
Juršėnas parodė vietą, kur dažniausiai per posėdžius sėdėdavo kolega: „Juršėnas…Vilniečiai, kauniečiai, klaipėdiečiai, ten ir Sakalas buvo. O paskui jau buvo laisviau, frakcijos kai atsirado, pirmoji frakcija kaip tik ir buvo Sakalo organizuota.“
Juršėnas Sakalą prisimena kaip itin tvirtą, principingą žmogų. Į politiką atėjusį aštuoniasdešimt aštuntaisiais, prisijungus prie Sąjūdžio gyvavimo. Dar po metų jis kartu su bendražygiais atkūrė ir Lietuvos socialdemokratų partiją, bei iki devyniasdešimt devintųjų jai vadovo.
„Bet, be abejo, profesorius yra profesorius. Jis buvo labiau išprusęs. Bent jau gyvenimas jį taip pamokė. Anais blogais laikais. Kai jis buvo toli toli už savo patriotinius įsitikinimus. Ir tai davė jam, žinoma, didesnį svorį, kai lyginame su mumis, kurie augo ir mokėsi ne tokiomis ekstremaliomis sąlygomis“, – kalba buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.
O kitas Sakalo bendražygis Vytenis Povilas Andriukaitis ir iš viso negali patikėti, kad apie Sakalą reikia kalbėti jau būtuoju laiku. Juolab prieš du mėnesius bendravo, kartu derino svarbius darbus.
„Justino Marcinkevičiaus eilėraštis vienas yra, toks labai skausmingas: „grįžom į klasę, draugą užkasę…“, ta tokia sunki atmosfera, kurią aš dabar jaučiu… Man nesitiki, kad man reikia kalbėti apie Sakalą kaip išėjusį“, – sakė signataras Vytenis Povilas Andriukaitis.
Tik visa laimė, kaip priduria Andriukaitis, kad liko šūsnys gražių prisiminimų. Kuriuose Sakalas ne tik uolus politikas, bet ir humoro nestokojęs žmogus.
„Jis mokėdavo šmaikščiai pritaikyti patarles. Jis mokėdavo pajuokauti: kuo skiriasi socialdemokratai nuo krikdemų. Kuo? Krikdemams būtina kiekvieną sekmadienį eiti į mišias, o socdemams nebūtinai“, – pasakoja V. P. Andriukaitis.
Žinojo Andriukaitis ir asmenines Sakalo asmeninio gyvenimo peripetijas: nuo dar būnant mokiniu apkaltinimo antisovietine veikla, ir lagerio, iki vėlesnių laikų, kai aštuoniasdešimt devintaisiais įkūrė drauge su bendražygiais įkūrė socialdemokratų partiją. Ir savo idėjoms ištikimas liko iki pat mirties.
Žinojo ir asmeninio gyvenimo subtilybes, mat Sakalas kadaise buvo vedęs Vytauto Landsbergio pirmą žmoną Ritą. O šiandien našle liko antroji jo žmona Daiva Sakalė. Po netekties socialinėje erdvėje moteris pasidalino itin jautria žinute. Kurios pabaigoje atsirpašo, kad nesugebėjo vyro išsaugoti. Nors Andriukaitis sako, kad prieš Sakalą kamavusią ligą visi bejėgiai.
„Šitas parkinsonizmas sudėtinga amžiaus liga. Ji progresavo paskutiniuosius penkis septynis metus. Ir greičiausiai įvyko komplikacija, aš negaliu pasakyti, gal tromboembolija. Negaliu pasakyti“, – sako V. P. Andriukaitis.
Liūdesio neslepia ir dabartiniai parlamentarai. Jie jau ima ruoštis ir Valstybinėms kolegos laidotuvėms. Pirmiausia pagerbdami Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo nario, socialdemokrato, fiziko Aloyzo Sakalo atminimą tylos minute.
Parlamentarai taip pat skuba dalytis prisiminimais – Aloyzas Sakalas buvo ypatingas politikas, niekada nenusižengęs savo principams.
„Tai tikrai politikas iš didžiosios raidės, kuris mokėjo laviruoti, bet turėjo principingus savo požiūrius. Žmogus kuris tikrai padarė daug Lietuvai. Ne tik, kaip signataras, kaip partijos atkūrėjas, bet jis buvo tas kuris pirmiausia galvojo apie žmones. Ir jo visi keliami reikalavimai ir partijai, ir buvo atstovauti žmones, kurie gyvena iš savo pajamų“, – sako parlamentaras Algirdas Sysas.
„Kaip kiekvienas vyresnis žmogus tikrai turėjo ne tik teisę, bet ir prievolę, auklėti tuos jaunus žmones, ir mane taip pat, nes tiek Česlovas Juršėnas, tiek Aloyzas Sakalas, tas pats Algirdas Brazauskas mus tikrai laikydavo taip kiečiau, kai mėgindavom sukti ne tais keliais, bet visada turėjom į ką atsiremti“, – kalba parlamentaras Gintautas Paluckas.
„Žmogus, kuris paprastas nepaprastas, gebėjo paprastai bendrauti su visais, tačiau jo erudicija, išmanymas, patirtis, padėjo Lietuvai“, – kalba komisijos pirmininkas Julius Sabatauskas.
Tokios pat nuomonės laikosi ir politikos oponentai.
„Kiek man teko su juo susidurti, ir skaityti tai, ką jis darė, svarbiausia, jis yra iš tikrųjų tikras, tikros socialdemokratų partijos atstovas. Jo idėja nepasikeitė gyvenime nuo pat nepriklausomybės pradžios“, – sako parlamentaras Eugenijus Jovaiša.
Kol kas detalių nedaug, kaip vyks valstybinės laidotuvės nedaug. Specialiai joms sudarytos komisijos pirmininkas sako, kad urna su velionio pelenais rytoj bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose.
O palaidotas jau šį ketvirtadienį signataras Aloyzas Sakalas bus Antakalnio kapinių Signatarų kalnelyje.
