Rusijos užsienio reikalų ministrą Lavrovą atvykusį į Antaliją pasitinka Turkijos užsienio reikalų ministras. Netrukus pastarasis sutinka ir Ukrainos užsienio reikalų ministrą. Nuo karo Ukrainoje pradžios tokio aukšto rango Kyjivo ir Maskvos atstovai susitinka pirmąkart. Derybose tarpininkauja per vidurį sėdintys Turkijos diplomatai. Turkų viltys, kad šiose derybose diplomatai susitars dėl ugnies nutraukimo neišsipildė. Maždaug pusantros valandos trukusiame pokalbyje pusės nepasiekė jokio reikšmingo sutarimo.
„Šis susitikimas buvo ir lengvas, ir sunkus. Lengva, nes ministras Lavrovas iš esmės sekė savo tradiciniu naratyvu apie Ukrainą. Sunkus, nes padariau viską, kad bent jau rasčiau diplomatinį sprendimą humanitarinei katastrofai mūšio lauke ir apgultuose miestuose“, – sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Esą jis pasiruošęs susitikti ir dar kartą, tačiau kai kurių naujas karines pajėgas vėl telkiančios Rusijos keliamų sąlygų įgyvendinti tiesiog neįmanoma.
„Jie sako, kad agresyvūs veiksmai nesiliaus, kol Ukraina sutiks su jų reikalavimais. Pagrindinis reikalavimas – pasiduoti. Ir tai mums nepriimtina“, – teigia D. Kuleba.
O Lavrovas išties kartojo tą patį, ką Kremliaus atstovai sakė po praėjusių derybų – agresorė Rusija ir toliau aiškina, kad jaučiasi puolama.
„Žinoma, mes norime, kad Ukraina būtų neutrali. Prezidentas Putinas daug kartų reikalavo sustabdyti NATO plėtrą. Mes nesikėsiname į Ukrainos žmonių ar valstybės saugumą. Esame pasirengę aptarti Ukrainos ir Europos šalių valstybės saugumo garantijas kartu su Rusijos saugumu“, – kalba Rusijos užsienio reikalų ministras Sergey Lavrovas.
O Ukrainos prezidentas ragina Europą dar labiau spausti Rusiją į kampą.
„Jūs privalote sugriežtinti sankcijas Rusijai, kad ji nebeturėtų galimybės tęsti šio genocido. Turite daryti spaudimą Rusijai, priversti ją sėsti už derybų stalo ir užbaigti šį žiaurų karą“, – tikina Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelensky.
Kol Zelenskis prašo Vakarų imtis dar griežtesnių sankcijų Rusijai, Ispanijos uoste švartuojasi tanklaivis atgabenęs partiją rusiškų dujų. Ir panašu, kad greitu metu Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės pavyzdžiu atsisakant Rusiškų energijos šaltinių visai Europos Sąjungai pasekti bus sunku – prieš Rusijos dujų, naftos ir anglies embargą kol kas griežtai pasisako Vokietija ir Vengrija.
„Tai geras sprendimas, tačiau karo nesustabdys. Nereikia galvoti, kad atsisakysime rusiškų dujų, naftos ir anglies, palaikysime pabėgėlius ir viskas bus gerai. Negalime taip mąstyti, turime išbandyti visas priemones“, – kalba Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Plačiau šį klausimą politikai planuoja aptarti dviejų dienų Europos lyderių susitikime Versalyje. O štai Kanada prakalbo apie papildomą paramą Ukrainai.
„Šiandien galiu pranešti, kad į Ukrainą siųsime papildomai 50-ies milijonų dolerių vertės karinės įrangos“, – sako Kanados premjeras Justinas Trudeau.
Tiesa, ką tiksliai siųs Rusijos užpultai šaliai, premjeras kol kas nepatikslino, tačiau atskleidė, kad kalbėjosi su Zelenskiu ir pakvietė jį kreiptis į Kanados parlamentą. Pati Ukraina vis dar labiausiai laukia senų Lenkijos naikintuvų, tačiau sprendimo dėl jų nėra. Apie tai kad naikintuvų Ukrainai nesiųs, šiandien prakalbo ir Vokietijos kancleris.
„Mes teikėme įvairią karinę paramą, pavyzdžiui, ginklus. Tačiau turime labai gerai apgalvoti, ką konkrečiai darome ir kariniai lėktuvai nėra šio plano dalis“, – teigia Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Savo ruožtu Jungtinė Karalystė lengvina sąlygas ukrainiečių pabėgėliams.
„Ukrainiečiams, kurie turi pasus, prieš atvykstant į Jungtinę Karalystę, nebereikės kreiptis į vizų išdavimų centrą ir pateikti biometrinių duomenų. Jie tai galės padaryti nuotoliniu būdu. Kai jų paraiška bus išnagrinėta, jie tiesiog gaus pranešimą, kad gali atvykti į šalį“, – teigia Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministrė Priti Patel.
Šalis ir toliau pančioja rusų oligarchus. Britai įšaldė futbolo klubo „Chelsea“ savininko Romano Abramovčiiaus turtą. Dar praėjusią savaitę oligarchas ketino parduoti klubą, tačiau dėl pritaikytų sankcijų to padaryti nebegalės. Tiesa, klubas ir toliau galės tęsti savo veiklą, tačiau negalės parduoti, pirkti žaidėjų ar pasirašyti naujų sutarčių. Taip pat ir parduoti bilietų į namų rungtynes.
Tiesa, vis daugiau ukrainiečių priversti palikti savo namus Iš sugriautų namų Irpinėje evakuojasi ir sunkiai vaikštančios močiutės. O kol jie gelbėjasi nuo karo siaubo, rusai didina savo propagandos mašinos apsukas.
„Z“ raidė kai kuriems puikiai pažįstami – ji puikuojasi ant rusiškos karinės technikos. O dabar jau puošia ir gyventojų drabužius ar miestų autobusus ar automobilius. Ekspertai aiškina, kad „Z“ raidė reiškia „už pergalę, o kartu ir gudriai naudojama propagandoje. Rusų propagandistai nesigėdija net vaikų į tai įtraukti. Mirštantys hospiso vaikai, kuriuos rusai į „Z“ raidę tiesiog išrikiavo.
„Kazanės hospiso direktoriui neva pasiūlius, kieme išrykiavo „Z“ raide mirtinai sergančius vaikus – pacientus. O socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo informacija, kad tokios akcijos labiau priverstinės nei savanoriškos. Nepaklusnius studentus – šalina iš universitetų, o biudžetininkus grasina atleisti. Aišku, valstybiniai kanalai apie tai nekalba“, – kalba projekto „Žiūrėk į abu“ vedėjas Andrei Čerkasovas.
Nexta praneša, kad Čekija jau svarsto simbolį „Z“ prilyginti nacių svastikai.
