O kol rusų žudikai stiprina puolimą Donecko srityje, NATO ministrai Rumunijos sostinėje sprendė, kokios pagalbos dar siųs į šąlančią bombarduojamą Ukrainą ir žada jai narystę Aljanse. Mūsų ministras Gabrielius Landsbergis ragino pagaliau duoti Ukrainai tankų.
68-erių Viktoras kviečia pažiūrėti, kaip atrodo gyvenimas vos už 10-ies kilometrų nuo fronto linijos Siverske, Bachmuto rajone, kuriame dabar verda aršiausi mūšiai su okupantais. Viktoro žmona Liudmila kviečia į namus. Tiksliau, ten, kas iš jų liko – rūsys. Mat patį namą liepą sugriovė rusų raketa.
„Norime įsirengti krosnelę. O čia mums užsandarino, nes varvėjo ant patalynės, visur“, – pasakoja Siversko gyventoja Liudmila Syabro.
Pora žada savo rūsyje praleisti ir žiemą. Priprato čia glaustis nuo karo pradžios.
„Čia mes ir trise gyvenom. Moteris viena atėjo gyventi. O paskui dar kaimynė buvo. Keturiese čia glaudėmės“, – kalba Liudmila.
Siverske prieš karą gyveno apie 10 tūkst. žmonių, kaip Rokiškyje ar Jurbarke. Dabar liko vienetai ir tai nenuostabu, nes ten tikras pragaras.
Už maždaug 2 dešimčių kilometrų nuo Siversko esančio Bachmuto pašonėje – ukrainiečiai amerikietišku granatsvaidžiu šienauja bet kokia kaina miestą užimti bandančius rusus. Naikina juos ir artilerijos sviediniais. Deja, itin skausmingus smūgius patiria ir Ukrainos pusė.
Pranešama apie šimtus sužeistų gynėjų kasdien, taigi veikiausiai ir dešimtis kasdien žūvančių Ukrainos karių. Rusai ten permetė pastiprinimą iš Chersono, iš kurio paspruko. Anot tarptautinių karo stebėtojų, rusai prasiveržė kai kuriose gyvenvietėse aplink Bachmutą, bet dar neapsupo miesto, kaip bando girtis rusų karo propaganda.
Bachmuto apylinkės nuklotos ir „Wagner“ samdinių lavonais. O internete plinta kalinių autoritetu prisistatančio ruso kritika vadinamiesiems „zekams“, kurie sutinka tapti Prigožino kariais: „Jums vadovauja p*derastas. Jūs prilyginate save p*derastams. Dar daugiau – jūs žemiau p*derastų. Nes tai p*derastas, kuris man asmeniškai čiulpė dėl pramogos. Nes mes taip pramogavome. Jis man čiulpė zonoje.“
Ukrainai sunku ne tik Bachmute, bet ir Kyjive niūrios prognozės. Sostinės meras perspėja, kad dėl energijos išteklių trūkumo gali tekti evakuoti dalį Kyjivo gyventojų. Rusija jau sunaikino kone trečdalį Ukrainos elektros tinklo. O rusų propaganda tuo, rodos, tik mėgaujasi.
„Kyjivo gyventojai turi būti tamsiame, šaltame mieste. Kuriame nebus vandens, nuotekų, bus smarvė, sproginės lavonai, nebus maisto“, – kalba propagandistas Vladimiras Solovjovas.
„Darome, ką galime šioje situacijoje: mes juos bombarduojame kiekvieną dieną. Bombarduojame infrastruktūrą...“, – sako propagandistė Margarita Simonian.
Turbūt pirmą kartą nuo karo pradžios Rusijos vykdomą terorą ir genocidą Ukrainoje griežtai sukritikavo popiežius Pranciškus. Duodamas interviu amerikiečių jėzuitų dienraščiui jis pareiškė, kad Ukraina yra auka, o Rusija – užpuolikai.
„Žiauriausi yra tikriausiai tie, kas yra iš Rusijos, bet ne rusiškos tradicijos, kaip čečėnai, buriatai ir kiti. Žinoma užpuolikai yra Rusijos valstybė. Tai visiškai aišku“, – teigia popiežius Pranciškus.
Maskva įsiuto. Kaltina Vatikaną rasizmu ir rusofobija. Putino dešiniosios rankos Lavrovo atstovė ėmė kaltinti Vatikaną ir pasakoti senas pasakas apie 8 metus kankintą Donbasą.
„Kankinių tauta? Atleiskite, o 8 metus nieko nematėte ten Donbase? Kankinių nė vieno nebuvo?“, – kalba Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Tik pamiršo paminėti, kad tai Maskva nualino Donbasą. O dabar bando sunaikinti ir visą Ukrainą. Kremliui, atrodo, labiau patiko, kai Popiežius daugiau kalbėjo apie paliaubas ir derybas. Bet derėtis su teroristais Zelenskis nenori. O mūsų užsienio reikalų ministras, kartu su kolegomis iš Baltijos ir Šiaurės šalių vakar apsilankę Kyjive, pažadėjo jam paramą kare su Maskva.
„Turime susitarimų dėl tolesnio bendradarbiavimo gynyboje ir energetikoje. Taip pat mūsų šalies atstatymo projektuose. Ir sankcijų sferoje“, – tvirtina Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
NATO šalių užsienio reikalų ministrai jau susitinka Rumunijos sostinėje. Į Bukareštą atvyko ir Amerikos valstybės sekretorius Antony Blinkenas. NATO žada toliau tiekti Ukrainai karinę paramą, oro gynybos sistemas, ir žiemai būtiną įrangą, kaip elektros generatoriai. NATO generalinis sekretorius pažadėjo, kad po karo Ukraina galės tapti Aljanso nare.
„Mūsų žinia iš Bukarešto – NATO toliau rems Ukrainą tiek, kiek prireiks. Mes neatsitrauksime“, – tikina NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
O vis pasigirstant kalboms, neva NATO sandėliai tuštėja – mūsų ministras ragina pagaliau duoti Ukrainai daugiau puolamosios ginkluotės.
„NATO nesibaigia nei tankai, nei jų amunicija. Taigi jei praplėstume tai, ką siunčiame Ukrainai – NATO turėtų šansą toliau tiekti paramą. Gal kyla sunkumų su amunicija, kurią jau siuntėme. Tai įmanoma. Bet jei kalbame apie tankus – NATO šalys turi jiems beveik neišsemiamą amuniciją“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Susitikimas tęsis ir rytoj. Amerikiečiai žada stiprinti NATO dalyvavimą nuo Juodosios iki Baltijos jūrų.
O kompanija „Boeing“ Pentagonui siūlo jau kitą pavasarį tiekti Ukrainai palyginti pigias, kartu su kompanija „Saab“ gaminamas mažo diametro bombas. GLSDB sistemos bombos leistų Ukrainai pasiekti rusų taikinius 150 km atstumu. JAV esą svarsto tokį siūlymą.
