Prie Žiežmarių esančioje kiaulininkystės bendrovėje auga beveik 2 tūkstančiai kiaulių. Tačiau jau 25 metus veikiančios bendrovės šeimininkas sako, kad artėja bankrotas ir gali tekti šiuos paršelius skubiai išskersti, čia dirbančius 13 darbuotojų atleisti, o fermą uždaryti. Esą kiaulių nebeapsimoka auginti – pastaruoju metu Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje, susidarė šios mėsos perteklius, tad kiaulienos supirkimo kainos krito žemiau savikainos.
„Kainos nerodo tendencijų į augimą, tik žemėjimą. Modeliuojami įvairūs variantai, jei matysim, kad niekas nesigauna, turim priimti sprendimus ir stabdyti veiklą“, – sako „Norsvin Lietuva“ vadovas Jonas Žultauskas.
Jonu Žaltauskui antrina ir kiti Lietuvos kiaulių augintojai – tiek smulkūs, tiek stambūs. Ūkininkai skundžiasi, kad nuo rudens išbrangus pašarams, elektrai ir dujoms, kiaulių tiesiog nebeapsimoka auginti.
„Elektra pabrango 3,5 karto, dujos 4,5 karto, pašaras pabrango 50 proc. Jei Vyriausybė neduos paramos, dalis tikrai neišgyvens, gal didžioji dalis, liks fermos, kurios bus kaip paminklai. Jau turėjom šitą 90-aisiais“, – kalba „Nemateko“ savininkas Kęstutis Vaicekauskas.
„Žmonės be darbo lieka, sektorius bankrutuoja. Kiekvieną mėnesį eini į 35-40 tūkst. eurų minusą. Išgelbėtų vyriausybės parama, jei norim išlikti kaip kiaulių augintojai, kad Lietuvoje būtų lietuviškų kiaulių“, – tikina kiaulių augintojas Ričardas Valiulis.
Kiaulių augintojai vyriausybės reikalauja skubios paramos – mažiausiai 18 milijonų eurų nuo rudens susikaupusiems nuostoliams kompensuoti. Tačiau vyriausybė milijonų dalinti neskuba ir dar skaičiuoja, kiek kiaulių augintojų skundai pagrįsti.
„Analizuosim, bet bet kokios kompensacijos, kurios teikiamos, turėtų būti susijusios su ekstremalios situacijos suvaldymu, kas įprastai būdavo iki šiol. Verslams, kurie nukentėjo nuo pandemijos, jei nuostoliai susiję su COVID-19 situacija, galimybė tam tikras priemones būna, tačiau reikia išanalizuoti konkrečią situaciją, dėl ko susidaro nuostoliai būtent šiame sektoriuje“, – aiškina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Pernai mes buvome suteikę per keletą priemonių virš 5,7 mln. eurų. Buvo suteikta paskata ir mes galime tik padėti atsižvelgiant į patirtus nuostolius. Kiekvienas verslas gali prašyti kiek nori, mes atsižvelgiame pagal statistinius duomenis, analizes, kurias atlieka mūsų specialistai“, – teigia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.
Viceministras teigia, kad tiek kiaulienos supirkimo, tiek mėsos kainas parduotuvėse lemia rinka. Tačiau tokie Vyriausybės atstovų tikinimai ir delsimas suteikti paramą ūkininkus tik dar labiau siutina. Lietuvos kiaulių augintojai perspėja, kad pastaruoju metu bendrai patiria po beveik milijoną eurų nuostolio kiekvieną savaitę.
„Ūkiai parduodami nupenėtą kiaulę patiria 50-60 eurų nuostolį. Supirkimo kaina rekordinėse žemumose 20 metų. Kaina mažiausia 2021 m. rudenį buvo 65 centai už kilogramą, šiuo metu – 82 centai“, – sako kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Tuo metu parduotuvėse kiaulienos kainos nekrenta ir šiuo metu kainuoja panašiai kaip ir prieš metus – kilogramas kumpio apie pusketvirto euro, o nugarinės – apie 6 eurus. Kiaulininkystės krizę ir šios mėsos perteklių Europos Sąjungoje didina ir tai, kad Kinija, atgaivinusi savo kiaulininkystės sektorių po afrikinio kiaulių maro, nebeįsileidžia mėsos iš didžiausių ES kiaulienos eksportuotojų – Vokietijos ir Ispanijos.
