Kranu pakeliamas bemaž 10 metrų beržas ir sodinamas Vienybės aikštėje. Medis jau gerokai subrendęs maždaug 12 metų amžiaus. Jis čia atvežtas iš Vokietijos, kur išaugintas naudojant specialią technologiją.
„Toks medis yra kokius penkis kartus persodintas, kuo jis daugiau persodintas, tuo mažesnis šaknų gumulas, lengviau transportuoti, kuo daugiau šaknelių, tuo greičiau prigyja. Matot, kamienas tiesus, viskas sukarpyta laja tvarkinga, nėra taip, kaip miške greitai auga, tai jau sukultūrintas miestui pritaikytas augalas“, – sako Viržių medelyno savininkas Arūnas Sūnilaitis.
Kauniečiai tokių paaugintų medžių sodinimą vertina skeptiškai, mat prieš kelis metus pasodinti Laisvės alėjoje prie Soboro ąžuolai, deja, ne visi prigijo. Tačiau dendrologai ramina, jog šie aukštaūgiai beržai tikrai prigis ir pavasarį visus stebins ne koks liaunas kamienas, o šlamės ūgtelėję lapuočiai. Po kelerių metų jie pasistiebs dvigubai, o laja bus 6 metrų pločio.
„Labai didelis dėmesys kreipiamas į sodmenis, kokie sodmenys, jie atrinkti su gerai, puikiai suformuota šaknų sistema, ir jų prigijimas yra šimtaprocentinis, aišku, priežiūra bus reikalinga pirmaisiais, antraisiais metais, o po to jie jau augs savaime“, – teigia dendrologė Danguolė Liagienė.
Iki rekonstrukcijos čia augo 12 didelių medžių, dabar jų bus dviem daugiau. Žaliuos naujai pasodinto 4 paprastosios pušys ir 8 karpotieji beržai. Taip pat išsaugotas štai šis šimtametis ąžuolas, kurį, kaip manoma, Steigiamojo Seimo susirinkimo proga sodino tokios iškilios asmenybės kaip Vydūnas ir Vaižgantas. Tikimasi, kad prigis ir štai šis liaunas gluosnis tarsi buvusių Vienybės aikštės medžių tąsa – jis išaugintas iš nukirsto sutrešusio gluosnio, apipinto legendomis – esą jis susijęs su Šabaniausku.
„Sumerkiau į vandenį, kad išleistų šaknis ir pradėjau savo kolegom sakyt – „va Šabaniausko gluosnio ataugs vaikų, tai pasisodysim“, bet minties, kad čia sodinsime nebuvo, bet paskui išsirutuliavo į tai, kad papuošt, prisiminti Šabaniauską, kuris ar pats sodino, ar jo garbei buvo tas gluosnis pasodintas“, – pasakoja Verslo centro darbuotojas Benediktas Balčiūnas.
Pasak dendrologų, visi augalai parinkti taip, kad derėtų su aplinka ir ištvertų mūsų orus – sausras, lietų ar šaltį. Ten kur žemės sluoksnis gilesnis – apie pora metrų – augs medžiai, kur mažesnis – vos keliasdešimt centimetrų – krūmai bei daugiamečiai žoliniai augalai.
„Leido mums parinkti augalų tiek, kiek priklauso vienam kvadratiniam metrui – jei pavyzdžiui sodiname japoninę plukę, tai 8 augalai į kvadratinį metrą tai tiek jų ir yra, tai iš karto jau kitą sezoną turėsime neblogą vaizdą“, – kalbėjo D. Liagienė.
Tiesa, anksčiau buvusios vejos Vienybės aikštėje nebelieka, ją keičia įmantrios betoninės konstrukcijos, tad žiūrint į aikštę žalumos atrodys kiek mažiau, tačiau pasak specialistų, skaičiumi jos bus gerokai daugiau – planuojama susodinti maždaug 5000 įvairiausių želdinių.
