Kauno Juozapavičiaus prospekto 48 namo gyventojų rankose sąskaitos už šildymą. Jas gavę žmonės nustėro. Skaičiai tokie, kad atrodo, jog Kauną spalį kaustė Sibiro šalčiai. Tatjanos butas 55 kvadratų, 2 kambarių, o sąskaita – 149,50 eurų.
Nors realiai spalis buvęs dar ganėtinai šiltas, šie kauniečiai vos už keletą dienų šildymo gavo milžiniškas sąskaitas – štai kito trijų kambarių buto sąskaita perkopia net 200 eurų. Kai kituose Kauno namuose spalį vos siekė keliasdešimt eurų:
„Šokas. Kaip jūs, jie gautumėt tokią sąskaitą, absurdas.“
Lapkritį suma jau kiek mažesnė, bet tikrai ne tokia kokios tikėjosi:
„Už du mėnesius išėjo 313. Šitas mėnuo buvo pirmas 194 , antras 113.“
Namas baigiamas renovuoti, atnaujinta ir šildymo sistema – tad kauniečiai vylėsi jau pirmąją žiemą pajusti brangios investicijos naudą deja, gavosi atvirkščiai:
„Po renovacijos. Ir namas apšiltintas ir mums ne kartą kartojo, kad mažiau mokėsim trisdešimt procentų, o išeina, kad mes dagiau mokam.“
Žmonės už tokią sumą turėję gyventi it pirtyje, tačiau sako, kad radiatoriai buvę vos drungni. Tad suskubo aiškintis, kas kaltas:
„Aš sumokėt sumokėjau, žinot, kaip su mūsų valstybe, nesumokėsi, ateis delspinigiai kitą mėnesį. Dabar į teismą norim paduot, čia kažkokia nesąmonė.“
„Aš nemokėjau, yra irgi daug gyventojų, kurie nemokėjo.“
Pasak sąskaitas pateikusios „Kauno energijos“ atstovų, įmonė savo kaltės čia nemato – esą viskas suskaičiuota pagal skaitiklio rodmenis. Apie pelną galvojanti įmonė turi galimybę stebėti šilumos kiekių pokyčius per atstumą, tačiau esą vykdyti kontrolę – ne jų pareiga.
„Mūsų pusėje jokio pažeidimo nebuvo, mes sąskaitas pateikėm pagal tai, ką parodė prietaisai. Sekti tuo duomenų nuolat tokios sistemos nėra, tačiau nuotoliniu būdu, mes turime galimybę matyti, bet tai nėra mūsų prievolė ar pareiga tą daryti“, – sako „Kauno energija“ projektų vadovas Ūdrys Staselka.
Rankose jis laiko popieriaus sertifikatą, kad skaitiklis geras. Didelis kiekis karšto vandens namo šildymui išties atitekėjo, tačiau šiluma dingo taip ir nepasiekusi žmonių radiatorių. Toliau atsakomybė jau esą šilumos punktą prižiūrinčių specialistų reikalas.
Skaitiklis esą buvęs tvarkingas, tiesa, jį dar lapkričio 6 paprašyta pakeisti: ko tiksliai prašė „Kauno energija“, neįvardija, tik sako, kad šilumos punkto rekonstrukcijos darbus vykdę asmenys. Bet atlikus metrologinę prietaiso patikrą gedimo nerasta, vis dėlto skaitiklis keistas nauju. Ir nuo tada jau sąskaitos mažėja. Už gruodį gyventojai jau gavo apie 50 eurų.
„Normalizavosi ne dėl to, kad buvo įrengtas naujas skaitiklis, o kad buvo sureguliuoti tinkamai šilumos punkto įrenginiai“, – pasakoja projektų vadovas Ūdrys Staselka.
Vis dėlto aiškėja, kad šildymas šiame name paleistas net negavus dokumento, patvirtinančio, kad sistema tvarkinga ir šilumą tiekti galima.
Gyventojai toliau pasakoja įvykius:
„Spalio 16 dieną pajungė, bet paskui buvo pertrauka. Ten kažkas atsitiko.“
„Buvo atjungta, kažkas ten sulūžo, nekūreno kelias dienas, o paskui gavom sąskaitas visi.“
Namą administruoja bendrovė „Būsto valda“, kaip šildymo sistemos prižiūrėtoją ji samdo subrangovą – įmonę „Santermita“, tačiau jos specialistai dar nebuvo perėmę renovuojamo šilumos punkto priežiūros. Kol vyksta tyrimas nuo komentarų „Būsto valda“ susilaiko. Tik pripažįsta, kad neadekvačias sąskaitas turi padengti kaltininkas, o ne gyventojai.
Kol visi problemą meto tarsi karštą bulvę – situaciją narplioti ėmėsi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Sako nustatę ir kaltininką – tai namo šildymo sistemą renovavusi įmonė. Darbai esą užtruko, darėsi šalta- tad jungė seną sistemą ir nekontroliavo ar šiluma neišėjo vėjais.
„Buvo pajungta rangovo tas šilumos punktas, bet nekompetencija rangovo, nepažiūrėjimas, kaip yra suvartojama šiluma, davė tokį rezultatą. Kaip ir atestatą energetikos įrenginių eksploatavimui turi, bet šiuo momentu, taip, gal kažkas nepažiūrėjo“, – teigia energetikos reguliavimo tarybos atstovas Arvydas Tranauskas.
Savo kaltę įmonė esą pripažįsta. TV3 žiniomis – tai bendrovė „Dengsta“. Deja, susisiekti su jos atstovais nepavyko.
Sumą, kuri gali siekti ir kelis tūkstančius eurų, jie žada padengti. Tik lauks, kol bus perskaičiutos sąskaitos, mat iš jų reikia atimti realiai gyventojus pasiekusios šilumos kiekį.