Viename Kauno restoranų gimsta konkursinis patiekalas. Virtuvės šefas ruošia marinuotą menkę, kuri anot jo tarp dviejų upių įsikūrusiam mieste.
Užpila karštu marinatu su jame apvirtomis daržovėmis, marinuojama parą. Restoranas įsikūręs istoriniame didikų Zabielių name, tad, pasak šefo, šis patiekalas visus nukels į Hanzos laikus, kai Kaunas ypač klestėjo, o visai šalia Rotušės aikštėje čia virė intensyvi prekyba.
„Pagal mūsų šaltinius netgi 16 amžių, gal siekti šitas patiekalas. Kadangi gretimai buvo turgus, žuvies atveždavo pirkliai ir, manau, šis patiekalas buvo palčiai naudojamas. Ši žuvis negesdavo, ji tokiam marinate paruošta ilgai stovėdavo“, – sako restorano „Medžiotojų užeiga“ virtuvės šefas Arūnas Bansevičius.
Restorano virtuvės šefė kauniečių verdiktui pateikia salotas, kuriose užkoduotas įvairialypis Kaunas.
„Man Kaunas yra salotos, mes esam miestas sudarytas iš daug žmonių, daug grupių ir jos savaip tą Kauną puošia ir savaip gerina“, – pasakoja restorano „IETI“ virtuvės šefė Inga Turminienė.
Ruošdama salotas, moteris sako, kad svarbiausias jų akcentas vaikystę menanti juoda duona su uogiene ir baltu varškės sūriu:
„Varškės sūris jau šiek tiek išsilydė, čia jeigu norite dar galima uždėt ant viršaus uogienės uždėt.“
Šiuos produktus, pasak šefės, galima keisti kitais – patinkančiais ar tinkančiais pagal sezoną. Moteris pasakoja, kad svarbiausia jai buvo – gaminti lengvai paruošiamą patiekalą iš lietuviškų produktų.
„Dabar mes duodame su kriaušėm ir burokėliais, nes jų yra, duodam su varškės sūriu, nes aš tai labai vertinu, kaip lietuvišką produktą, kurį aš manau, kad verta parodyti svečiams, kaip ir ruginę duoną. Bet, tarkime, vasarą tai gali būti agurkai su medum, arba kaip aš ir minėjau savo story – eikit į ąžuolyną prisirinkite pienių lapų ir klevų žiedų ir dėkot juos, na, kas bus kaunietiškiau“, – teigia I. Turminienė.
Konkursui virtuvės šefai pateikė 20 patiekalų receptų, visus juos galima rasti interneto svetainėje. Tai ir desertai, užkandžiai, karštieji patiekalai. Kai kurie labai lengvai pagaminami, kiti įmantrūs. Bet kiekvienas pasakojantis savitą istoriją. Intriguoja ir pavadinimai susieti su tarpukariu, to meto prezidentais ar kitais Kauno savasties ženklais.
„Pagrindinis kriterijus, kad atsispindėtų su Kauno ir Lietuvos dvasia, kad būtų tas ryšys ir kad išsiskirtų ir kad galėtumėm jį vadinti kaunastišku patiekalu. Mane asmeniškai nemažai jūros gėrybių patiekalų pateikta“, – kalbėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Kulinarai įsitikinę, kad laikinajai sostinei reprezentuoti tinka saldumynai ar sotūs patiekalai iš žąsienos, vėžių, lietuviškų daržovių, įvairiausios žuvies ar net žvėrienos. O štai kauniečiai galvoja kiek žemiškiau, vieniems toks patiekalas turėtų būti iš kokio legendinio restorano meniu, kitiems – iš įprastų kasdienių produktų:
„Lygių kavinių kaip „Tulpė“ gal Europoj nebuvo. Tai vot ir darykite Tulpės kotletus su džiovintais baravykais.“
„Kaunietiškas, ką mes čia tokio galim, gal kokie lietinukai, su mėsa su varške.“
„Gal iš bulvinių patiekalų kažkas, tai bulviniai blynai gali būt.“
„Pica tikriausiai, jaunimas picą valgo…“
„Gal iš varškės. Jis ir sveikas ir skanu.“
Pagrindinė konkurso sąlyga, kad laimėjusį patiekalą visi norintieji restoranai ir kavinės galėtų įtraukti į savo meniu ir taip stebinti svečius.
„Nebus, kad tik galimybė turėt vienam restoranui, kurio šefas galbūt laimėjo tą apdovanojimą, o kviesime kad geranoriškai visos kavinės įsitrauktų į savo menu“, – sako A. Palionis.
Beje, tarp pretendentų tapti Kauno patiekalu yra ir dešrainis, tačiau kebabas nepasiūlytas. O patinkantį patiekalą pirmiausia renkasi gyventojai balsuodami inetrente, o vėliau žodį tars ekspertų komisija ir iš trijų sulaukusių daugiausia žmonių simpatijų išrinks vieną, kuris ir taps miesto vizitine kortele.
